Ar apygardos teismas pritars pareigų vengiantiems prokurorams?

Šiandien, balandžio 23-iąją, ryte išklausęs pareiškėjų ir prokurorų, jau 16 valandą Kauno apygardos teismas skelbs sprendimą, ar privalo Kauno apygardos prokurorai vykdyti savo pareigą ir ištirti valdžios smurtavimą Garliavoje.

Gelbėdami Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritetą (jos prieš metus išsakytą kvietimą ištirti Garliavos smurto aktą teisėsauga ignoravo), žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir paragino ją atlikti savo pareigą – imtis Garliavos smurto tyrimo. Prokurorai tai daryti oficialiai atsisakė. Tokį prokurorų sprendimą visuomenininkai apskundė Kauno apylinkės teismui.
2013 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Giedrius Endriukaitis nusprendė tenkinti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupės skundą ir panaikino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus 2013-03-07 nutarimą kaip neteisėtą.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupės skunde buvo prašoma įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų ar neveikimo, netinkamų priemonių vykdant įsakymą parinkimo.

Nors prokuroras Ričardas Gailevičius savo nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo ir neneigia, kad 2012-05-17 Garliavoje, Klonio g. 5 kieme, „vykdant teismo sprendimą ir šalinant kliūtis kai kuriems asmenims buvo padaryta žala“, tačiau pasitenkina tik tuo, kad nurodo, jog ši žala „yra adekvati jų pasipriešinimo pobūdžiui ir aktyvumui“.

Tačiau, kaip savo nutartyje pastebi teisėjas Giedrius Endriukaitis, kad taip būtų galima teigti, „būtina atlikti išsamų tyrimą, nustatyti visus nukentėjusiuosius ir žalą, kurią jie patyrė“. T.y. „nustatyti, ar žmonės iš tiesų priešinosi, ar jie buvo įspėti apie savo nepaklusnumo pasekmes, kokios priemonės ir kokia jėga buvo panaudota ir tik išanalizavus visas aplinkybes kiekvienu atveju spręsti, ar fizinė jėga yra adekvati situacijai“.

Tačiau išnagrinėjęs prokuroro veiksmus teisėjas Giedrius Endriukaitis konstatuoja: „ne visi įvykiuose dalyvavęs asmenys buvo apklausti, nebuvo prašyta pateikti jokių dokumentų apie jų sveikatos būklę. Susirinkę asmenys siekė būti tik stebėtojais ir nerodė jokio nusiteikimo priešintis policijos pareigūnams, jiems nebuvo paaiškinta, kokiu atstumu jie gali stovėti, nesuformuluoti ir neišdėstyti visiems girdimu būdu aiškūs reikalavimai ir tinkamai neįspėjus panaudota fizinė jėga, netgi prieš nepilnamečius ir neįgalius asmenis“.

Teisėjas pastebi ir daugiau prokuroro Ričardo Gailevičiaus netinkamo darbo faktų: „nukentėjusių skundas buvo nagrinėjamas ilgiau nei 30 dienų“, „prokuroras nebendradarbiavo su pareiškėju“, t.y. jam pateiktos policijos smurtą įrodančios medžiagos nevertino, iš esmės neatsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tik konstatavo, kad „policijos pareigūnai savo įgaliojimų neviršijo ir jais nepiktnaudžiavo, fizinę jėgą piliečių atžvilgiu naudojo tiek, kiek reikalinga“.

Be to, savo nutarime nepradėti ikiteisminio tyrimo prokuroras Ričardas Gailevičius „nurodė, kad specialiųjų priemonių naudojimo faktų neužfiksuota“, nors, kaip teisėjas Giedrius Endriukaitis konstatuoja, „iš pateiktų priedų matyti, kad į akis buvo purškiama neaiškios kilmės priemonė, taip pat pareigūnai turėjo spec. priemones“.

Štai kodėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Giedrius Endriukaitis savo nutartyje teigia: „Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus 2013-03-07 nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.“

* * *

Tiesos.lt redakcija pastebi – masinio smurtavimo Garliavoje savo iniciatyva objektyviai ir nešališkai prokuratūra iki šiol nesugebėjo ištirti.

Dar daugiau – praėjusių metų lapkritį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aidas Giniotis, nors ir pripažino, jog „jėga jos [Garliavos mergaitės] atžvilgiu buvo naudojama“, tačiau atsisakęs apklausti daugumą Garliavos šturmo liudytojų, priėmė sprendimą, neigiantį jų parodymus ir vaizdo bei garso įrašuose užfiksuotus tikrovės faktus: vaiko „atžvilgiu nebuvo naudotas nei fizinis, nei psichologinis smurtas“, ir nutraukė ikiteisminį tyrimą (daugiau apie smurto veiksmus prieš vaiką ir taikius piliečius žr. publikaciją „Vadinamoji teisėsauga apie „tarpinstitucinę Garliavos operaciją“).

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top