Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Po praėjusią savaitę vykusio Seimo valdybos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo pasklido informacija, kad šalies vadovės nesėkmingai teiktai kandidatei į generalinio prokuroro kėdę Editai Dambrauskienei buvo siūloma išsipirkti šį postą. Tačiau, jei taip iš tiesų buvo, ar E. Dambrauskienė neturėjo pranešti apie šį galimą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms?
Prokuratūra dar neapsisprendžia
Minėtame susitikime taip pat užsiminta, kad neskaidriose generalinio prokuroro skyrimo peripetijose dalyvavo penki Seimo nariai – socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Bronius Bradauskas, „darbietis“ Vytautas Gapšys, liberalas Vitalijus Gailius ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.
Pasirodžius šiai informacijai, P. Urbšys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pateiktų informaciją, ar pagal viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją dėl siūlymo E. Dambrauskienei išsipirkti pareigas pradėtas ikiteisminis tyrimas.
PREZIDENTĖS KONTRATAKA PRIEŠ SEIMĄ LAIDOJA PASKUTINES VILTIS SKIRTI GENERALINĮ PROKURORĄ?
Generalinė prokuratūra naujienų portalą Alfa.lt informavo, kad P. Urbšio raštas šiuo nagrinėjamas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente.
„Išnagrinėjus bus priimtas proceso sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“, – rašoma Generalinės prokuratūros atsiųstame atsakyme.
Ar Dambrauskienė privalėjo kreiptis į teisėsaugą?
Anksčiau portalo Alfa.lt kalbintas P. Urbšys stebėjosi, kodėl, jei informacija apie E. Dambrauskienei siūlytą galimybę išsipirkti prokuratūros vadovo postą yra teisinga, teisėja pati nesikreipė į teisėsaugą ir nepranešė apie šį įvykį.
Portalas Alfa.lt pasiteiravo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kaip turi elgtis teisėjai ir kiti pareigūnai, jei jiems yra siūlomas kyšis ar kitos galimybės dalyvauti įvairiose korupcinėse schemose.
Anot STT atstovo spaudai Ruslano Golubovo, valdininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės (kai kyšį paima) tik tuo atveju, jeigu apie jam siūloma kyšį pranešė nedelsiant.
„Žmogus gali būti atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis apie jam siūlomą kyšį pranešė nedelsiant iki to atvejo, kai jam bus pareikšti įtarimai. Priešingu atveju jis nuo baudžiamosios atsakomybės negalės būti atleistas. Jei pas save stalčiuje randate kokį nors vokelį, tai reikia nedelsiant pranešti teisėsaugos institucijoms. Jeigu tai nebus padaryta ir bus pareikšti įtarimai dėl kyšio ėmimo, tai, aišku, atleidimo nuo atsakomybės nebus“, – pasakojo R. Golubovas.
Paklaustas, ką valstybės tarnautojams daryti tuomet, kai jiems siūlomas kyšis ar kokia nors kita galimybės dalyvauti korupcinėje schemoje, pašnekovas teigė, kad kol kas įpareigojimo apie tai pranešti nėra, tačiau ateityje ji gali atsirasti.
„Kol kas nėra griežto įpareigojimo valstybės tarnautojams pranešti apie jiems žinomus korupcinius atvejus, bet mes esame parengę Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas. Projektas yra Seime ir jame yra numatyta prievolė valstybės tarnautojams pranešti apie jiems žinomus, daromus ar padarytus korupcinius nusikaltimus. Už to dalyko nepadarymą yra numatyta atsakomybė, bet, kokia ji bus, sunku pasakyti, nes to dalyko pataisos dar nėra priimtos“, – sakė STT atstovas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
