Kas be ko, to laiko „po karo“ gali ir nelikti, dar didesnė tikimybė, kad krauju netrukus užsprings ir užvers kanopas Putinas, bet daug sakantis yra mūsų užstrigusios plokštelės mechaninių išminčių perspėjimas, jog nereikia persistengti smerkiant Putiną, nes su rusais reikės bendrauti po karo.
Nelenktyniausiu su kitais, ieškant rinktinių epitetų, leidžiančių adekvačiai išreikšti savo pasišlykštėjimą karo nusikaltėliais skerdikais rusais, siautėjančiais Ukrainoje, užduosiu tik vieną klausimą vakariečiams – kokia pabaisa esi tu pats, jeigu įsivaizduoji tokią nešvankią galimybę kaip bendravimą su rusais po karo?
Tačiau drauge paskelbsiu ir savotiškai išganinga mintį, kad niekam neteks bendrauti su rusais po karo, nes pasaulio pabaiga įvyko dar nepasibaigus karui, prieš keletą dienų, o dabar lieka tik paskolintas fantasmagorinis laikas suskaičiuoti rezultatus.
Bučos įvykiai pasaulio pabaigą parodė dar akivaizdžiau nei tai galėjo padaryti masinio naikinimo ginklai, taigi iš esmės niekas nepasikeistų apsikeitus termobranduoliniais smūgiais, – leiskite jus paguosti, protingieji kurmiai! Po Bučos žudynių ir prievartavimų galutinai išaiškėjo, kad per Putino valdymo laikus Rusijoje įvyko negrįžtami antropologiniai pokyčiai, kai mažiausiai jau 20 metų rusų motinos gimdo ne vaikus, bet skeltanagius. Mano pupuliuk, – sako rusų motina, – pagimdžiusi kūdikį ir bučiuodama jam kanopėles. Kitaip rusų motina jau nesugeba, nes jų įsčios yra užterštos ir apnuodytos nuodingojo Putino sėkla. Neapnuodintųjų motinos rusės nebalsuoja už Putiną. Tik jos gali padėti prisikelti Rusijai, jeigu bus kam prisikelti, ir išlaisvinti mus nuo neapykantos ir keršto troškimo. Padėk mums, motina!
Bandant suskaičiuoti rezultatus po pasaulio pabaigos, čia bus keliamas toks klausimas: kas yra labiau atsakingas už nusikaltimus žmogiškumui – pats Vova Putinas ar kolektyvinis Putinas, t. y. rusų tauta? Kas ką sukūrė pagal savo atvaizdą, t. y. Putinas – skeltanagių tautą, ar kanapinių tauta pasigamino Putiną pagal savo įsivaizdavimą ir prigimtinius lūkesčius? Kad ir kaip ten būtų, auksinė/mėšlina kanopa šiandien yra labiausiai išsamus imperijos vėliavos ir susivienijusios su velniu Kirilo bažnyčios simbolis, nesunku įsivaizduoti, kad netrukus antpečių žvaigždutes ir ordinų kryžius čia taip pat pakeis kanopėlių simbolika.
Rusų motinos gimdo skeltanagius, o Putiną užaugino liberalieji vakarai, ne kitaip.
Taip skamba nominali tiesa, tačiau padėtis yra dar keblesnė dėl to, kad iš vadinamosios laisvės doktrinos liberaliaisiais pasivadinusiuose vakaruose nedaug kas liko arba, kaip sakoma tokiais atvejais, liko tik ragai ir nagai. Na, pasakykite jūs, protingieji kurmiai, kas gali būti bendro tarp žmogaus dvasią pakylėjančio I. Kanto liberalizmo ir mūsų dienų nusususios dvasios konjunktūrinių kumečių, pasivadinusių pažangiaisiais liberalais.
Mūsų dienų pažangiečiai liberalai yra priešakinio kovotojų prieš žmogaus teises ir laisves būrio dalyviai, siekiantys įnešti sumaištį į žmogaus teisių doktriną, dauginantys čia erozijos užkratą, jau be didesnių skrupulų bandantys pripratinti vakarų gyventojus prie žodžio, susirinkimų, įsitikinimų, sąžinės laisvių nuvertinimo, su užsidegimu proteguojantys antidemokratines vertybes, siekiantys susigražinti totalitarizmo (kvazitotalitarizmo?) įpročius ir papročius.
Taigi naują fazę įgijusioje mūsų dienų antidemokratinėje revoliucijoje jie, galimas daiktas, yra tik atskiras taktinis būrys, šalia Putino skeltanagių. O pasaulio pabaigos jungtinio laiko vėliavoje šilku šalia kanopos plazda dirbtinio falo, taip pat išskustų antakių simboliai.
P.S.
Būtų nedora užsimiršus nepasakyti, kad daugiabutyje, kur gyvenu, mano kaimynai rusai yra labai padori šeima, toli gražu nepanašūs į Putino pasekėjus. Ne pro šalį bus pastebėti ir tai, kad čia išsakyti vertinimai toli gražu negali būti pritaikyti visiems pasklidusiems po pasaulį rusams, kurie nėra atsakingi už Putino nusikaltimus net ir formaliai.