Šveicarijos pensininkų asociacija, Europos Parlamento narys iš Prancūzijos ir Portugalijos jaunuolių grupė iškėlė bylas savo šalių vyriausybėms, teigdami, kad vangi klimato politika pažeidžia jų žmogaus teises.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) buvo paprašyta apsvarstyti, ar vyriausybės nesėkminga veikla reaguojant į klimato kaitą yra piliečių žmogaus teisių pažeidimas, svarbioje byloje, kurią teismui pateikė Šveicarijos pensininkų asociacija.
Grupės KlimaSeniorinnen nariai trečiadienį fotografavosi prieš pirmąjį viešą svarstymą Strasbūro Didžiojoje kolegijoje. Asociacija, rinkusi paramą iš tokių aplinkosaugos kampanijų grupių kaip Greenpeace, teigė, kad, jų manymu, Šveicarijos vyriausybės neveiklumas mažinant anglies dioksido išmetimą pažeidė jų žmogaus teises.
Jie tvirtino, kad vyresnio amžiaus žmonės yra ypač pažeidžiami klimato kaitos padarinių, cituodami faktus, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau miršta per didelius karščius, nes jie mažiau sugeba reguliuoti savo kūno temperatūrą. Grupė KlimaSeniorinnen taip pat teigė, kad karščio bangos labiau veikia vyresnio amžiaus žmonių psichinę gerovę, nes jie mažiau gali išeiti į lauką ir ištverti karštį, o tai, jų teigimu, turi įtakos jų gyvenimo kokybei.
Asociacija daugiausia rėmėsi Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsniu, kuriuo ginama bendroji teisė į gyvybę, ir 8 straipsniu, kuriuo užtikrinama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Šalies vyriausybės privalo imtis „pagrįstų ir tinkamų priemonių” šioms teisėms užtikrinti, tačiau KlimaSeniorinnen grupės nariai tvirtino, kad Šveicarijos vyriausybė šiuo metu tokių priemonių šiuo metu nesiima.
Tai pirmoji tokio pobūdžio byla, kurią nagrinės aukščiausiasis Europos žmogaus teisių teismas, tačiau nagrinėjimo laukia dar dvi panašios bylos, kurias pateikė pareiškėjai Prancūzijoje ir Portugalijoje ir kurios abi grindžiamos tais pačiais Konvencijos straipsniais.
Vieną ieškinį pateikė Prancūzijos europarlamentaras Damjenas Karemas (Damien Carême), teigiantis, kad netinkama Prancūzijos vyriausybės reakcija į kylantį jūros lygį turi įtakos jo asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, nes jo namas yra pakrantėje, o kitą ieškinį pateikė grupė portugalų jaunuolių, teigiančių, kad jų gyvenimo kokybei turėjo įtakos pastaraisiais metais Portugalijoje dažnai kylantys miškų gaisrai.
Visos trys bylos perduotos Didžiajai kolegijai, t. y. vietoj įprastos septynių teisėjų kolegijos bylą nagrinės 17 teisėjų kolegija. Į kolegijos sudėtį įeis Strasbūro teismo pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, be to, teisėjas iš ieškinį pateikusios šalies.
„EŽTT jau yra nagrinėjęs aplinkos veiksnių produkcijos ir sklaidos – triukšmo ar oro taršos – klausimus, bet dar niekada nenagrinėjo šalies išmetamo CO₂ kiekio”, – Vokietijos naujienų leidiniui Der Spiegel sakė Tryro universiteto tarptautinės teisės ekspertė Brigita Peters (Birgit Peters).
„Yra požymių, kad teismas klimato senjorų skundą priims kaip galimybę parengti vienodus principus visoms trims panašioms byloms”, – pridūrė Ciuricho universiteto aplinkosaugos teisininkas Johanesas Raichas (Johannes Reich).
Jei teismas priims pareiškėjams palankų sprendimą, tai gali turėti plataus masto pasekmių nacionalinėms vyriausybėms visoje Europoje ir priversti jas įgyvendinti klimato politiką, kuri gerokai viršytų jų dabartinius tikslus.
Kyla klausimas, kaip tokį sprendimą sutiktų platesnis Europos gyventojų ratas. Šią savaitę Berlyne ekologinių aktyvistų inicijuotas referendumas, kuriame buvo pasisakoma už tai, kad per 15 metų planuojamas pasiekti miesto nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslas būtų perkeltas į 2030 m., nesulaukė pakankamos paramos, kad būtų priimtas teisiškai privalomas sprendimas, o anksčiau šį mėnesį Nyderlandų populistinė žemės ūkio partija „Ūkininkų ir piliečių judėjimas” iškovojo pergalę regioniniuose rinkimuose, agituodama atšaukti prieštaringai vertinamą žemės ūkio reformą, kuria siekiama drastiškai sumažinti azoto junginių išmetimą Nyderlanduose.
Priėmus tokį sprendimą eilė politinių partijų galėtų susidurti su svarbiausiu Europos žmogaus teisių teismu sprendžiant klausimą, kaip geriausiu būdu prisiimti atsakomybę už klimato kaitą tvariu ir ekonomiškai įmanomu būdu.
Šaltinis: Remix News