Birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas apsisprendė – nedidele balsų persvara Seimo nariai nesuteikė valstybės pripažinimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Iš 139 Seimo narių šįkart balsavo 86: įstatymo projektui pritarė 40, prieš buvo 31, dar 15 Seimo narių susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai – ČIA).
Balsavimo išvakarėse Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas kreipėsi į Seimo narius atviru laišku. Su jame išdėstytais argumentais, kodėl Seimas neturėtų suteikti valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, galite susipažinti ČIA. Tą pačią dieną Seimo nariams laišką išsiuntė ir „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė. Kaip rašo portalo Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas, šiame laiške „visi vyskupo teiginiai […] buvo paneigti“ (ČIA).
Jūsų dėmesiui – Seimo nario Povilo Urbšio abejonės, išsakytos Seimo salėje prieš pat balsavimą dėl valstybinio „Romuvos“ bendruomenės pripažinimo:
Kaip rašoma portale Alkas.lt, Seimui nubalsavus nesuteikti valstybės pripažinimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, krivė Inija Trinkūnienė surengė spaudos konferenciją, kurioje, be kita ko, pareiškė:
„Seimas šitaip balsuodamas pažeidžia žmogaus teises. Pripažinimas būtų tapęs derama pagarba mūsų protėvių tikėjimui, kuris išpažįstamas mūsų iki šiol ir yra užgimęs šioje mūsų protėvių žemėje. Mes jį vadiname prigimtiniu tikėjimu. Manau, kad kiekvieno lietuvio garbės ir orumo reikalas yra palaikyti šitą tikėjimą. Man gaila, kad nemažai Seimo narių šito nesupranta“, – sakė I. Trinkūnienė.
Žurnalistų klausiama, ką ketinama daryti toliau, krivė atsakiusi: „Svarstysime galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Mūsų pusėje – visi teisiniai argumentai ir dokumentai, o visi išsakyti argumentai „prieš“ neturi jokio pagrindo.“
Birželio 25 d., antradienį, Seimas svarstė, ar suteikti „Romuvai“, save vadinančiai Senovės baltų religine bendrija, valstybinį pripažinimą.
Dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-2016(2) balsavo 83 Seimo nariai iš 139: 46 buvo už, 19 balsavo prieš, o 18 susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai ČIA). Iki valstybinio pripažinimo liko vienas žingsnis.
Jūsų dėmesiui siūlome susipažinti su Povilo Urbšio išsakyta pozicija. Seimo narys, per svarstymus pasisakęs prieš valstybinį „Romuvos“ religinės bendrijos pripažinimą, savo poziciją grindė Algirdo Patacko įžvalgomis apie senovės lietuvio santykį su krikščionybe ir galimybę atkurti neva senovės baltų religiją.
Kritiškai vertindamas tokius bandymus ir jų nepripažindamas A. Patackas rėmęsis ir Gintaro Beresnevičiaus išvadomis. Vienas autoritetingiausių lietuvių religijos ir mitologijos tyrinėtojų buvo įsitikinęs, jog senosios lietuvių religijos rekonstrukcija yra neįmanoma – pernelyg maža šaltinių. Įtikinėjimai, kad grynoji pagonybė – tikroji senovės baltų religija – gali būti atkurta iš kaimiškosios etnografijos atėmus katalikiškuosius elementus, jam neatrodė įtikinami.
Kaip rašo alkas.lt portalas, pirmą kartą Seimas svarstyti „Romuvos“ kaip religinės bendruomenės valstybinio pripažinimo klausimą ėmėsi prieš metus, tačiau paskutinę praėjusių metų pavasario sesijos dieną projektas buvo išimtas iš darbotvarkės. Dar kartą prie jo sugrįžta tik po metų.
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme numatyta, kad valstybės pripažinimą religinėms bendrijoms suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą. Pagal šį įstatymą valstybė netradicinę religinę bendruomenę gali pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, praėjus 25-eriems metams nuo jos pirminės teisinės registracijos, jeigu šią bendruomenę ar bendriją palaiko visuomenė, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.
Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuvos“ religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis ir pateikė Seimui teigiamą išvadą dėl jos valstybinio pripažinimo. Teigiamas išvadas po svarstymų yra pateikę Seimo žmogaus teisių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Seimo Kultūros komitetai. Teigiamas išvadas yra pateikusi Vyriausybė bei Seimo teisės departamentas.
Jeigu „Romuvai“ bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos dvasininkai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų skirti laiką transliuoti religines apeigas. Taip pat „Romuvos“ vestuvių apeigomis įtvirtintos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Kaip Baltų tikėjimo bendruomenė, „Romuva“ buvo oficialiai įregistruota tik 1992 m., tačiau Jono Vaiškūno teigimu, jos tikra pradžia laikytini 1967-ieji – tais metais nedidelė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų grupelė sumanė Kernavėje paminėti senąją vasaros saulėgrąžos šventę, per kurią buvo užkurtas ir apeiginis aukuras…
Visas šio klausimo svarstymo Seime įrašas: