pozicija.org
Ji buvo Ukrainos koziris Bachmute, o dabar ši “Vagnerio” grupuotė gali tapti NATO galvos skausmu, nes kraujo ištroškę sukarinti būriai kelia grėsmę rytiniam NATO flangui.
Po nepavykusio Jevgenijaus Prigožino perversmo, persidislokavę į Baltarusiją, Putino sąjungininkai dabar giriasi, kad samdiniai nekantrauja įsiveržti į Lenkiją.
Varšuvos kariuomenė gerokai lenkia “Vagnerio” kariuomenę, todėl grasinimai žygiuoti į Lenkijos sostinę ar pagrindinę karinę bazę iš esmės buvo atmesti, tačiau daugiau nerimo kelia mintis, kad jie gali pulti siaurą žemės juostą, vadinamą Suvalkų tarpekliu.
Net ir nedidelis puolimas šioje teritorijoje, įsiterpusioje tarp Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado, galėtų sukelti didžiulių problemų NATO ir potencialiai peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą.
Kas yra Suvalkų tarpeklis?
Suvalkų tarpeklis – kartais vadinamas Suvalkų koridoriumi – yra 40 mylių pločio teritorijos juosta palei Lenkijos ir Lietuvos sieną, pavadinta didžiausio regiono miesto vardu.
Anksčiau Lenkija ir Lietuva kovojo dėl šio regiono kontrolės, tačiau šiandien jis yra Lenkijos dalis ir yra vienintelė sausumos siena tarp žemyninės Europos ir Baltijos šalių.
Nepaisant strateginės svarbos, vietovė yra atoki, per ją eina tik viena geležinkelio linija ir du pagrindiniai greitkeliai, iš kurių vienas yra vienos juostos.
Didžiąją jos dalį sudaro kalvos, kurias dengia žemės ūkio naudmenos, retas miškas ir keli nedideli kaimai.
Tai reiškia, kad teritorija yra sunkiai pasiekiama bet kuriai kariuomenei, kuri dar nėra ten įsikūrusi, ir taip pat sunkiai ginama, nes joje mažai natūralių priedangų ar užkardų.
Kodėl Rusija turėtų ją pulti?
Baltijos šalys jau seniai laikomos NATO Achilo kulnu – regionu, kurį V. Putinui būtų lengviausia užpulti, o Aljansui sunkiausia apginti.
Prasidėjus karui Ukrainoje padidėjo baimė dėl invazijos į Baltijos šalis, o jei Putinas bandytų tai padaryti, Suvalkų tarpeklio blokavimas greičiausiai būtų pirmas jo žingsnis.
Nors šiuo metu Baltijos šalyse dislokuota tūkstančiai NATO karių, įskaitant Jungtinės Karalystės karius, tačiau jie skirti tik kaip “apsauginės pajėgos”. Jų vaidmuo – sulaikyti bet kokias įsiveržusias pajėgas, kol atvyks pagrindinė NATO kariuomenė.
Todėl Rusijos sėkmė Baltijos šalyse priklauso nuo to, ar ši kariuomenė niekada neatvyks, ar atvyks per vėlai, kad galėtų ką nors pakeisti.
Suvalkų tarpeklio atkirtimas gerokai apsunkina pastiprinimo iš Lenkijos ir Vokietijos, kur yra didžiausios NATO bazės, patekimą į Baltijos šalis.
Ir atvirkščiai, sukuriamas sausumos tiltas tarp Baltarusijos ir Kaliningrado – V. Putino smarkiai militarizuoto Baltijos jūros pakrantės ruožo – palengvina Rusijos pastiprinimo judėjimą.
Maskva tai žino ir, kaip manoma, per 2021 m. Zapado karo žaidynes kartu su Baltarusijos pajėgomis repetavo Suvalkų tarpeklio uždarymą.
Suvalkų koridorius būtų toks svarbus bet kokiam Rusijos puolimui Baltijos šalyse, kad šis snaudžiantis kaimo regionas buvo pavadintas “pavojingiausia vieta Žemėje”.
Ukraina mano, kad Baltarusijoje šiuo metu dislokuota apie 5 000 “Vagnerio” kovotojų, iš kurių Rusija iš esmės atėmė sunkiąją ginkluotę ir tankus.
Juos gerokai lenkia Lenkijos, Lietuvos ir NATO pajėgos, kuriose yra daugiau kaip 150 000 vyrų su tankais, sunkiąja artilerija, atakos lėktuvais ir karo laivais. Todėl pulti ir išlaikyti Suvalkų tarpeklį būtų beveik neįmanoma.
Tačiau, kaip dar 2018 m. užsiminė buvęs NATO vadas Europoje Benas Hodgesas, tai nebūtinai būtų tikslas. Užuot puolusi ir užėmusi tarpeklį, generolas leitenantas Hodgesas perspėjo, kad Rusija galėtų dislokuoti “tikėtinai įtikinamai ginkluotus samdinius”, tokius kaip “Wagner”, kurie vykdytų “ribotus ar laikinus įsiveržimus”.
Jei Vagner pradėtų kautis vietovėje – kaip partizanai, kovojantys pačios Rusijos Belgorodo srityje, – būtų daug sunkiau naudotis siena.
Sugadinus greitkelius ar geležinkelio liniją, sienos uždarymas galėtų turėti tokį pat poveikį kaip ir visiškas sienos uždarymas, net jei Vagneris nebūtų užėmęs jokios teritorijos.
Antra, susirėmimų atveju Lenkija greičiausiai pasinaudotų 5 straipsniu ir pareikalautų, kad visos NATO sąjungininkės atsakytų, o kitos Rytų Europos valstybės beveik neabejotinai tam pritartų.
Tačiau Vakarų sąjungininkės, visų pirma Prancūzija ir Vokietija, gali nenorėti to daryti, nes Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų, o “Wagner” pajėgos greičiausiai bus nedidelės. Tai gali pakenkti NATO vienybei, kuri jau ir taip susvyravo tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos, ir sustiprinti Rusijos pozicijas Europoje.
Trečia, “Wagner” puolimas sukeltų klausimą, kaip į jį reaguoti.
V. Putinas pripažino, kad Rusijos valstybė anksčiau finansavo šią grupuotę, bet dabar tvirtina, kad nutraukė jos veiklą, ir beveik neabejotinai ateityje neigs atsakomybę už jos veiksmus.
Nors “Wagner” yra įsikūrusi Baltarusijoje, manoma, kad A. Lukašenka neturi jokios įtakos tam, kaip ir kur ši grupė veikia, ir tikriausiai taip pat atsiribos.
Todėl NATO rizikuoja atrodyti kaip agresorė, jei atsakys smūgiais Rusijai arba Baltarusijai, o abi šalys tai beveik neabejotinai išnaudos propagandos tikslais. Tačiau smogti atsakomąjį smūgį “Vagneriui” vengiant bet kurios iš šių šalių bus sunku – ypač jei kovotojai veikia kaip partizanai, įsikūrę jų teritorijoje.
Galiausiai, tokie susirėmimai gali leisti Rusijai pasinaudoti tarpu kaip derybine priemone.
Jei NATO nuspręstų atsakyti jėga, V. Putinas galėtų pagrasinti eskaluoti situaciją, prisidengdamas Kaliningrado, kuriame, kaip manoma, jis yra dislokavęs branduolinių ginklų, apsauga.
Tačiau jis taip pat galėtų pasiūlyti “tarpininkauti” ir nutraukti bet kokį “Vagnerio” įsiveržimą, jei NATO padėtų paspausti Ukrainą pasirašyti dosnų taikos susitarimą.
Ar tai galėtų sukelti Trečiąjį pasaulinį karą?
Vienu žodžiu: taip.
Bet koks ginkluotas “Vagnerio” įsiveržimas į Lenkiją ar Lietuvą, kurios abi yra NATO narės, beveik neabejotinai sukeltų karinį atsaką. Galbūt iš pradžių nereikėtų pulti Rusijos ar Baltarusijos, tačiau situacija lengvai galėtų paaštrėti iki tokio lygio, kad prasidėtų tiesioginės kovos.
Džo Baidenas (Joe Biden) anksčiau tokį scenarijų pavadino “trečiuoju pasauliniu karu”.
Jungtinės Karalystės kariai greičiausiai atsidurs šio karo priešakinėse linijose, nes 800 jų šiuo metu yra Estijoje – vienoje iš trijų Baltijos šalių – ir dar kelios dešimtys dislokuoti Lenkijoje.
Nors tikimasi, kad NATO laimės šį konfliktą, nuniokojimai ir žuvusiųjų skaičius greičiausiai prilygtų kruviniausiems karams istorijoje. Ypač atsižvelgiant į tai, kad abi pusės yra ginkluotos tūkstančiais branduolinių galvučių.
Antrojo fronto prieš NATO atidarymas vykstant karui Ukrainoje atrodo mažai tikėtinas Putino žingsnis, tačiau ekspertai perspėja, kad jo negalima ignoruoti.
Kaip pernai perspėjo analitinio centro “Atlantic Council” atstovas Džonas R. Deni (John R. Deni): “Kai kurie manė, kad V. Putinui nelogiška įsakyti rengti plataus masto invaziją į Ukrainą…” “Vakarai negali manyti, kad Rusija nesiims veiksmų prieš Suvalkų koridorių vien todėl, kad tai atrodo nelogiška”.