Kaip skelbia LRT taryba, konkurse į Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus postą dalyvauja septyni kandidatai: signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, draudimo vadybininkas Irmantas Šerys, buvęs naujienų agentūros BNS Baltijos naujienų redaktorius Edvinas Butkus, TV prodiuseris Saulius Jakutavičius, LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius ir dabartinis LRT direktorius Audrius Siaurusevičius.
Kovo 26 dieną Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje įvyks susitikimas su kandidatais. Kaip sakė LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė, „Susitikimo metu kandidatai pristatys savo programas ir atsakys į LRT tarybos narių klausimus, vyks pokalbis, diskusija su visais. Po to taryba balsuos.“ Pasak jos, už laimėtoją turi balsuoti daugiau nei pusė visų tarybos narių, negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
Toks reglamentas.
Nenumatyta jokių viešų svarstymų su visuomene, debatų tarp kandidatų ar su kandidatais.
Nors LRT taryba galėtų atsiverti visuomenei, remdamasi [email=http://www.lrt.lt/apie-lrt/LRT/istatymas]Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintais LRT veiklos principais[/email]: „LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.“
Tiesos.lt redakcija, būdama įsitikinusi, kad pačius rinkimus nors kiek skaidresnius ir atviresnius visuomenei padarytų kandidatų dialogas su piliečiais, kreipėsi į juos visus elektroniniu laišku ir pakvietė atsakyti į keletą klausimų.
Skelbiame atsakymus tų, kurie ryžosi turimas „visuomeninio transliuotojo“ vizijas pristatyti visuomenei. Jų trys – Saulius Jakutavičius, Liudvika Pociūnienė ir Dainius Radzevičius.
Virginijus Pikturna mano, jog iki LRT tarybos posėdžio kalbėti apie savo veiklos programą yra netinkama, todėl siūlome jo interviu Delfyje. Edvinas Butkus atsakė taupiai.
Kiti du kandidatai – Irmantas Šerys ir Audrius Siaurusevičius – savo atsakymų neatsiuntė, tačiau Tiesos.lt yra atviras ir jiems.
Saulius Jakutavičius – žurnalistas, vienas pirmųjų nepriklausomų TV laidų prodiuserių Lietuvoje, publicistinių laidų „Prieštarauk!“, „Lietuvos ryto televizija“, „Spaudos klubas“ ir kitų autorius.
Kandidato S.Jakutavičiaus veiklos pagrindinės gairės:
Mano, Sauliaus Jakutavičiaus nuomone, siekiant LRT, kaip patikimo ir modernaus visuomeninio transliuotojo įvaizdžio, būtina tobulinti esamą padėtį, todėl reikalingi kūrybiniai, struktūriniai ir organizacinės vadybos pokyčiai.
Būdamas LRT vadovu, siekčiau stiprinti programų turinio kokybę, lygiuojantis į visuotinai pripažįstamų renomė visuomeninių transliuotojų, tokių kaip britų BBC ar vokiečių ZDF bei ARD programų ir laidų formatus, didinti LRT programų, ypač TV laidų išskirtinumą kokybės prasme, lyginant su Lietuvoje veikiančių komercinių transliuotojų rengiamomis laidomis, taikyti tik aukštus žurnalistikos standartus jas rengiant.
Skirčiau daug dėmesio programų bei laidų turinio kokybei, jų formų novatoriškumui, siekčiau, kad LRT eteryje atsirastų Lietuvoje dar nematytų formų ir žanrų, inovatyvios, šiuolaikiškos ir kokybiškos laidos, kurių pagrindinės savybės būtų būdingas aukštas profesionalumas ir kūrybiškumas, intelektualumas ir nuomonių įvairovė.
Mano būsimas prioritetas – skatinti LRT darbuotojus ir nepriklausomus kūrėjus kurti ir LRT siūlyti aukštos kokybės informacines, analitinės žurnalistikos, kultūrines, politines ir pramogines programas.
Naudojant šiuolaikines 4G bevielio interneto galimybes, siekčiau didinti tiesioginių transliacijų iš įvykio vietų skaičių naujienų laidose, taip pat skatinčiau rengti daugiau tiesioginės transliacijos laidų ir programų iš TV studijos. Siekčiau, kad šios laidos ir programos būtų išskirtinės žurnalistinės kokybės produkcija.
Originalios LRT žurnalistinės produkcijos: informacinės, analitinės žurnalistikos, kultūrinės, politinės ir pramoginės programos ir laidos būtų svarbus mano kaip LRT vadovo veiklos siekinys. Šiuo metu susidariusi situacija, kad rinkoje yra apstu „prie komercinių nepritapusių, o su nacionaliniu transliuotoju kalbos neradusių“ kūrėjų. Siekčiau, kad su LRT bendradarbiautų pripažinti nepriklausomi istorinės TV dokumentikos kūrėjai, pvz., R.Bružas ar G.Sviderskytė, filmų scenaristas žurnalistas J.Banys ir kt.
Būdamas LRT vadovu, skirčiau prioritetą tokios tematikos ir formato laidų, programų kūrimui:
a) diskusijų, pokalbių laidų, skatinančių diskusijas Lietuvos istorijos, kultūros, etninės tradicijos, meno, mokslo ir kitomis temomis, kūrimą;
b) edukacinių, dokumentinių, pažintinių laidų projektus;
c) trumpametražių filmų, skirtų nacionalinės literatūros ekranizavimui kūrimą;
d) edukacinių bei meninių laidų vaikams bei jaunimui, kūrimą;
e) analitinių, tiriamosios žurnalistikos laidų kūrimą;
f) mokslo, kultūros, naujųjų technologijų, gamtos, krašto ir pasaulio aplinkos pažinimo laidų kūrimą.
Manyčiau, auditorijos plėtra yra LRT prioritetas. Ne paslaptis, LRT visuomenėje turi ir kaip senyvo, pagyvenusio TV žiūrovo transliuotojo įvaizdį. Deja, gyvenimas taip surėdytas, kad ši auditorija metai iš metų tirpsta. Todėl kaip LRT vadovas, ypatingą dėmesį skirčiau vaikų ir jaunimo informaciniams bei kultūriniams poreikiams; LRT turėtų rastis daugiau vaikų ir jaunimo interesus bei domėjimosi sritis atspindinčių laidų, kurios padėtų LRT labiau pritraukti jaunąją auditoriją ir ateityje turėti lojalų žiūrovą.
Siekčiau, kad LRT programos ir laidos būtų įdomiai, patraukliai pateikiamos ir reikalingos įvairaus amžiaus, tautybių bei įsitikinimų žmonių auditorijai, kūrėjams bei dalyviams. Kuriamos laidos ir programos siektų aprėpti visus šalies regionus, juose veikiančias bendruomenes, išeiviją, Lietuvoje veikiančias tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes, tautines mažumas, neįgaliuosius. Šiam tikslui įgyvendinti turėtų būti efektyviau panaudojami LRT korespondentų punktai kituose miestuose ir/ar šalyse, bendradarbiaujama su nepriklausomais kūrėjais kituose miestuose ir/ar šalyse, galinčiais kokybiškai ir profesionaliai nušviesti įvykius, teikti informaciją, videomedžiagą iš tų regionų, kuriuose LRT neturi savo korespondentinių punktų.
LRT turi būti sukurta veiksminga savikontrolės sistema ir įdiegti LRT, kaip šiuolaikinės organizacijos, siekiančios ilgalaikės sėkmės, vadybos principai.
Tuo tikslu siekčiau, kad LRT 2013-2015 metais būtų įdiegta tarptautinė ISO 9001 arba ISO 9004:2009 vadybos sistema.
Ši sistema leistų nuolat gerinti LRT veiklą, didinti veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą. ISO vadybos sistema leistų LRT nustatyti veiklos privalumus ir trūkumus, pastebėti naujas tobulėjimo ir inovacijų galimybes, kūrybiškai spręsti darbo problemos, pasiūlyti optimalius sprendimus rengiant dokumentus. Įdiegus ISO 9001 arba ISO 9004:2009 vadybos sistemą, LRTdarbuotojai taptų aktyviais savo organizacijos kūrėjais.
Siekiant išvengti interesų konflikto ir galimų neigiamų interpretacijų, mano nuomone, LRT skelbiami laidų ir programų konkursai turėtų būti tik vieši, LRT interneto svetainėje viešai turėtų būti skelbiami šių konkursų nugalėtojai, pasiūlyti laidų ir programų biudžetai, sudarytos pateiktų pasiūlymų laidoms ir programoms rengti eilės.
LRT programų ir laidų biudžetai turėtų būti realūs, neišpūsti, atitinkantys media rinkos realijas. Nepaisant LRT keliamiems aukštiems laidų ir programų aukštos kokybės reikalavimams, tai neturėtų būti pretekstas švaistyti lėšas itin brangiems projektams, nebūtų normali ir toleruotina situacija, jei už vieną LRT laidą ar programą mokamos tokios sumos, už kurią komercinis transliuotojas parengtų 3 ar 5 panašias laidas. Siekiant aukštų programų ir laidų kokybės standartų, ir tuo pačiu mąstant esamo biudžeto realijomis, kaip LRT vadovas, prioritetą teikčiau tik konkursiniam laidų ir programų rengimo principui.
Būdamas LRT vadovu siekčiau, kad LRT laikytųsi itin aukštų vadybos standartų, skaidrios programų kūrimo koncepcijos, atviros personalo politikos, efektyvios finansų bei kitų išteklių vadybos principų. Siekčiau kuo efektyvesnio ir skaidresnio LRT materialinių ir finansinių išteklių valdymo.
LRT laidų ir programų sėkmė – tai kūrybingi, motyvuoti darbuotojai. Jiems pritraukti, išlaikyti bei lavinti siekčiau sukurti aiškią ir skaidrią darbuotojų veiklos vertinimo ir skatinimo sistemą, LRT reguliariai, ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtų atliekami darbuotojų nuomonės tyrimai, vyktų reguliarūs LRT vadovo bei jo pavaduotojų susitikimai su techninių ir kūrybinių grandžių darbuotojais.
Skirčiau deramą dėmesį į naujų transliacijos technologijų diegimą, siekčiau, kad LRT būtų moderniausias transliuotojas Lietuvoje, ir pirmasis, apie 2015 metus pasiūlęs savo žiūrovams laidas labai aukštos raiškos (full HD 1018p) transliacijas.
Tarybos patvirtintoje LRT valstybinės programos strategijoje numatyta, kad LRT turėtų siekti tarptautinio bendradarbiavimo, ypač su kaimyninėmis šalimis. Būdamas LRT vadovu, siekčiau gilinti ir plėsti LRT ryšius su Latvijos, Estijos, Lenkijos nacionaliniais transliuotojais. Tokio bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti ir prestižinis, kelių šalių nacionalinių transliuotojų sukurtas ir rengimas kasmetinis TV ir kino konkursas, kuriame būtų nominuojamos geriausios savo žanro laidos, programos ir filmai, apdovanojami laidų autoriai ir kūrėjai.
Panašius kasmetinius konkursus organizuoja Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos TV transliuotojai, jie skatina glaudesnį įvairių šalių transliuotojų ir kūrėjų bendradarbiavimą.
LRT, išnaudodama esamus resursus ir technologines platformas, galėtų inicijuoti ir kurti bendras tiesioginio eterio TV ar radijo laidas tam tikra, aktualia tematika, kurių metu būtų galima pasidalyti gretimų valstybių – Latvijos, Estijos ar Lenkijos – patirtimi.
Kūrybiškumas, inovatyvumas, originalių ir vertingų idėjų generavimas yra kiekvienos organizacijos sėkmės variklis, tai turėtų tapti ir vienu iš LRT veiklos tikslu.
Manyčiau, būtų tikslinga skirtingose auditorijose žiūrovų amžiaus grupėse inicijuoti „LRT dienas“, kurių metų būtų generuojamos naujos idėjos. Tokie kūrybiniai plenerai ar „smegenų mankštos“ sesijos galėtų vykti skirtinguose šalies regionuose, tai būtų puiki proga transliuotojui pajausti gyvą jo žiūrovo pulsą, semti ir generuoti naujas idėjas.
Vakarų Europos šalyse yra įprasta, kad kai kurie didieji dienraščiai, TV ir radijo konglomeratai turi savo žurnalistines mokyklas ar institutus. Aš, Saulius Jakutavičius, studijuodamas VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institute, turėjau puikią galimybę žinias pasitobulinti vieno ir solidžiausių, rimtos auditorijos dienraščio Frankfuerter Allgemeine Zeitung įkurtame institute „Institut fur Medienentwicklung und Kommunikation GmbH“. Tokios mokyklos suteikia galimybę studijas baigusiems žmonėms tobulėjimo galimybes pagal mokyklos steigėjo standartus, o jas baigus – darbo arba bendradarbiavimo galimybes su dienraščiu ar TV transliuotoju.
Kadangi kiekviena organizacija susiduria kadrų kvalifikacijos klausimu, o VU Komunikacijos fakultetas ruošia gana bendro profilio ir supratimo žurnalistus, inicijuočiau savotiškos „LRT akademijos“ įkūrimo galimybių studijas baigiamųjų TV specializacijos kursų studentams, kur jie įgautų LRT standartus atitinkančias žinias, ir baigus studijas ar kursus, karjeros arba bendradarbiavimo galimybes su LRT.
Siekčiau, kad mano kadencijos metu LRT ženkliai pasistūmėtų į priekį modernios demokratinės valstybės stiprinimo, nacionalinės tapatybės įtvirtinimo, pilietiškos ir kūrybingos visuomenės kūrimo link, tarnautų šalyje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos teikiant žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas.
Saulius Jakutavičius
2013 kovo 7d.
Liudvika Pociūnienė – publicistė, kurį laiką dirbusi Lietuvos televizijos naujienų tarnybos direktore, dešimt metų (iki 2009) kūrusi publicistikos laidą „Laiko ženklai“, ciklo „Čiurlionio kodas“ autorė.
1. Kodėl kandidatuojate?
Kandidatuoti paskatino dabartinis LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas R.Paleckis – kartą rimtai susiginčijome dėl LRT kultūrinių prioritetų praktinio įgyvendinimo, nuomonės radikaliai išsiskyrė, ir pokalbis baigėsi tuo, kad TV direktorius pasakė: po poros metų baigiasi generalinio kadencija – galėsi pasiūlyti savo programą. Paskaičiusi pernai pavasarį patvirtintą LRT strategiją, supratau, kad turiu keletą gana praktiškų minčių, kaip ją galima būtų įgyvendinti. Atvirai kalbant, kandidatuoju daugiau dėl viso pikto, jei kartais neatsirastų geresnio kandidato. Esu kūrybos žmogus, ir paaukoti keletą iš tų jau nebe taip gausių darbingų metų, kurie man dar gali būti likę, išties gaila. Tačiau, kita vertus, pakankamai ilgai dirbau savo malonumui, gal iš tiesų laikas patarnauti kitiems?
Savo perspektyvą surinkti pakankamai balsų vertinu rezervuotai. Pirmiausia dėl itin nepalankios mano asmeniui politinės konjunktūros, nebent LRT taryba ryžtųsi pasirodyti nuo jos nepriklausoma. Aš iš tiesų neslepiu savo pažiūrų ir neketinu jų keisti, o savo nuomonę stengiuosi rimtai pagrįsti ir koreguoju ją, kai tam yra rimtų argumentų. Užtat gerbiu ir kitokias pažiūras turinčius žmones. Pavyzdžiui, nors pati esu tikintis žmogus, gerbiu Česlovą Juršėną, kuris, prisiekdamas Seime, nekartojo formaliai „tepadeda man Dievas“, nes yra netikintis, be to, vertinu jį kaip labai precizišką ir nuoseklų žurnalistą ir politiką. Žmonės, kuriems teko dirbti su manimi, žino, kad visuomet buvau už atvirą diskusiją, ir iki šiol manau, kad konstruktyvios, o neretai ir karštos darbinės diskusijos lemia žymiai geresnį darbo rezultatą nei vienos nuomonės dominavimas. Tikiuosi, kad ir mano oponentai supranta, jog politinės simpatijos ir pilietinis pasirinkimas (kurio taip pat nematau reikalo slėpti) dar nereiškia šališkumo. Žurnalistas turi ypač atidžiai ir kritiškai vertinti politinę jėgą, kurią laiko perspektyviausia. Kita vertus, melą ir demagogiją laikau nepriimtinais dalykais, nesvarbu, kokia politinė stovykla juos skleistų. Taip pat manau, kad pastangos įvesti cenzūrą, nesvarbu, kokios politinės stovyklos iniciatyva, yra nepriimtinos.
Atskleisti galimus komandos narius dar būtų ankstoka, galiu deklaruoti principus, kuriais vadovaučiausi, jei išties prireiktų rinktis pavaduotojus – tai turėtų būti principingos, bet ne konfliktiškos asmenybės; labai vertinčiau kompetencijas, kurios nėra mano pačios stiprioji vieta, ypač vertinčiau atvirumą inovacijoms, vadybos įgūdžius ir vertybinę orientaciją. Niekuomet neskirsčiau žmonių į „saviškius“ ir „ne saviškius“, nebijau pripažinti ir gerų dalykinių savo oponentų savybių. Pažįstu LRT nuo apačios iki viršaus ir žinau, kad čia dirba daug puikiai savo sritį išmanančių profesionalų. Taip pat nebijau pavaldinių, pranokstančių mane savo išmanymu – tai turtas, kurį dera panaudoti bendram labui. Svarbiausiu savo uždaviniu laikyčiau didelio LRT kolektyvo sutelkimą pagrindinės misijos įgyvendinimui. O Taryba ją apibrėžia taip:
„Tarnauti visuomenei, teikiant šalyje ir užsienyje gyvenantiems žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas.“
Ir LRT vizija – „būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu transliuotoju“ – man nėra tušti žodžiai.
Be to, kokybinio LRT produkcijos išskirtinumo reikalavimas verčia labiau susitelkti į profesionalių ekspertų pasitelkimą priimant sprendimus.
2. Ką norėtumėte pakeisti dabartinėje LRT veikloje?
Kadangi dabar virtualioje erdvėje nesunku rasti nuomonių apie tai, kas bus, jeigu…, tai pastebiu dvi radikaliai priešingas nuomones apie save. Vieni mano, kad ateis „nuostabioji Pociūnienė“ ir viskas iškart sušvytės, kiti gąsdina „baisiąja Pociūniene“, kuri viską apvers aukštyn kojom… Manau, jei balsavimas vis dėlto būtų man palankus, abi pusės liktų nusivylusios. Pirmiausia todėl, kad aš nesu iš tų, kurie A.Siaurusevičiaus nuveiktus darbus vertintų tik neigiamai. Tikrai galiu pagirti dabartinę vadovybę, pavyzdžiui, už mediatekos projektą. Jis atliepia daugelio žiūrovų lūkesčius, netgi tų, kurie televizoriaus nebeįsijungia jau keletą metų, nes neberanda ką žiūrėti. Tokiu būdu ne tik LRT archyve sukauptos vertybės tampa lengvai prieinamos visiems besidomintiems, taip pat ir vis gausėjančiai išeivijai. Netiesiogiai šis projektas grąžina į LRT tą labiau išsilavinusią, reiklesnę auditoriją, kurios netenkina pigi masinė produkcija. Dar vienas momentas, taip pat netiesioginis: LRT vadovybė įgyja vertinimo instrumentą, kuris ateityje leis pakankamai gerai skirti išliekamosios vertės turinčius projektus. Sukurtos puikios sklaidos galimybės, lieka pasirūpinti, kad būtų nuolat kuriamas turinys, vertas tokios sklaidos.
Antra, mano asmeninė patirtis, susijusi su šia vadovybe, taip pat nėra perdėm neigiama – reikia pripažinti, kad sukurti tokį ciklą, kaip „Čiurlionio kodas“ tapo įmanoma būtent dėl lankstaus nestandartinių projektų finansavimo, bene pirmą kartą po ilgo komercializacijos laikotarpio, leidusio skirti pakankamai laiko parengiamiesiems darbams ir scenarijų kūrimui. O ir „Laiko ženklų“ pašalinimas iš eterio šiaip jau panašus į įprastinę praktiką, kuomet uždaromas projektas, pasiekęs savo viršūnę. Taip elgiasi daugelis vadovų, linkusių verčiau išleisti kūrėjus kūrybinių atostogų, nei stebėti, kaip šie sekina savo jėgas, mėgindami toje viršūnėje išsilaikyti, užuot paieškoję naujų kūrybinių horizontų (žinoma, būtų gerai, kad apmokėjimas už kūrybinį darbą nepaverstų tų atostogų kova už būvį – manau, tai viena iš siektinų ateities perspektyvų).
Vis dėlto, bendras dabartinės vadovybės veiklos vertinimas turėtų remtis LRT veiklą reglamentuojančių įstatymų ir LRT strategijos reikalavimais. Šiuo požiūriu radijas tvarkosi neblogai, bet ir čia nekenktų atsinaujinti, kūrybiškiau atsiliepti į besikeičiančias realijas, socialinius ir kultūrinius procesus, vykstančius visuomenėje ir informacinio fronto iššūkius. Tačiau televizijos praktikoje nesunku įžvelgti gerokai šlubuojančius prioritetus. Ypač pakrypusią pusiausvyrą tarp komercijos ir kūrybos. Deja, pastarosios nenaudai. Šitai, žinoma, galima aiškinti krizės padariniais, ir tai bus dalis tiesos. Bet tik dalis – nes ir be papildomų finansinių injekcijų, situaciją galima koreguoti.
Taigi, ką sako LRT įstatymas apie LRT misiją ir prioritetus? Tarp LRT veiklos principų, nurodytų įstatymo 3 straipsnyje, teigiama, jog LRT privalo: „… kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.“ (žodį „kurti“ pajuodinau neatsitiktinai, ir turbūt neatsitiktinai šis žodis įstatyme paminėtas pirmas). Toliau, 4 straipsnio 2 skirsnis skelbia: „LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose.“ Ar praktiškai LRT televizijoje teikiama finansinė pirmenybė įstatyme išvardytiems dalykams, – negaliu pasakyti, nes informacija apie tai laikoma komercine paslaptimi – taigi, man neprieinama. Galiu pasakyti tik tai, ką rodo eterio stebėjimas, – reali pirmenybė, sprendžiant iš anonsavimo politikos ir eterio laiko skyrimo, teikiama ne įstatyme išvardytiems prioritetams, o iš esmės komerciniams karštų diskusijų, viktorinų ir varžytuvių formatams, kurie yra sukurti masinei auditorijai patraukti (tad, logiškai mąstant, turėtų išsilaikyti iš reklamos, kaip ir jų analogai komerciniuose kanaluose), jie tik labai maža dalimi atlieka kultūrinę ir šviečiamąją misiją (jei ir tos dalelės nebūtų, kiltų klausimas, ar apskritai įstatymiškas šių projektų buvimas nacionalinio transliuotojo eteryje). O gerai parengtų analitinių laidų išties trūksta, nes pretenduojančios į šį titulą savo pavadinimais tėra gana lengvo pokalbio formatas. Gilesne faktų ir tendencijų analize bei reikšmingumo suvokimu turėtų remtis ir reguliarios informacinės laidos, ypač kad vis labiau pradedame suvokti, jog tikrieji susirėmimai, kuriuose reikia ginti savo šalies interesus ir orią piliečių savimonę, šiandien vyksta informacijos frontuose.
Puikus žingeidumą tenkinantis projektas vaikams „Gustavo enciklopedija“ nėra pakankamas, jei jau kalbame apie humanizmo ir tolerancijos ugdymo prioritetus. Šalia jo galėtų atsirasti ir kitokių, jausmus ir atjautą ugdančių projektų vaikams. Juolab kad aiškiai matome nepakankamo dėmesio šiems prioritetams rezultatus – masines patyčias mokyklose, žiaurų paauglių elgesį ir panašius dalykus.
Tai tik keli pastebėjimai, rodantys, kad tobulėti tikrai yra kur.
Be to, manau, kad reikia nuolat ieškoti naujų, šviežių pajėgų – eksperto darbas SRTRF, skirstant paramą TV projektams, bei darbas LRTK „Pragiedrulių“ apdovanojimų komisijoje leido man įsitikinti, kad daug išties stiprių kūrybinių pajėgų tiesiog lieka už rimtesnės sklaidos ribų. Ypač tai pasakytina apie jaunesniosios ir vidurinės kartos kūrėjus. Tad iš patirties žinau, kad yra pakankamas potencialas atsinaujinti.
Šis atsinaujinimas būtinas Lietuvos kultūros politikos vykdymui. Kultūros vertybių prieinamumo kiekvienam piliečiui plėtra neabejotinai yra tiesioginis LRT uždavinys. Ši įstaiga turėtų užimti aktyvią poziciją ugdant įvairaus amžiaus Lietuvos piliečių kultūrines kompetencijas ir kūrybiškumą. Čia matau daug neišnaudotų galimybių.
Jei pavyktų įgyvendinti kūrybinio atsinaujinimo planus, atsirastų ir pagrindas tarptautiniam bendradarbiavimui, jungtinių projektų įgyvendinimui bei Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje.
3. Kokios yra pagrindinės jūsų programos idėjos?
Jos kyla iš LRT strategijos numatomų prioritetų 2012–2017 metams: aukštų žurnalistikos standartų ir programų kokybės siekio, aktyvios komunikacijos praktikos, lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimo, atvirumo ir skaidrumo, technologinių inovacijų įgyvendinimo.
Trumpai mano veiklos programos nuostatos būtų tokios:
– Atlikti vidinį išteklių ir kokybės auditą bei parengti galimybių studiją, kuria remtųsi LRT strategijos įgyvendinimo veiksmai.
– Nustatyti tinkamą nacionaliniam transliuotojui kūrybos ir komercijos santykį, įgalinantį deramai vykdyti LRT misiją. Biudžeto lėšas pirmiausia kreipti kūrybos pozicijų sustiprinimui.
– Motyvuotai optimizuoti LRT struktūrą, atsižvelgiant į būtinybę stiprinti kūrybos pozicijas.
– Siekiant kokybinio LRT produkcijos išskirtinumo, įgyvendinti skaidresnę konkursų tvarką, sąlygose deklaruojant konkursinėms programoms (laidoms, filmams, ciklams) numatomus biudžetus, kad konkuruojama būtų tik kokybe, o ne pigumu.
– Nuolat tirti auditorijos poreikius ir ją ugdyti, pratinant prie „ekologiškos“ eterio produkcijos. Tokiu būdu ilgainiui sukurti atsvarą destruktyvioms rinkos tendencijoms.
– Tęsti ankstesnės vadovybės pradėtus LRT programų sklaidos plėtimo ir modernizavimo darbus.
– Skatinti LRT darbuotojų kūrybinį bendradarbiavimą ir palankią bendravimo aplinką. Solidarumas ir pagarba sukuria atmosferą, kuri ne mažiau motyvuoja geram darbui negu finansinis paskatinimas.
– Drauge su LRT taryba sukurti LRT stabilaus finansavimo modelį ir siekti jo įgyvendinimo, nuolat dirbant šiuo klausimu su atsakingais asmenimis Vyriausybėje ir Seime.
Baigiant reikia pridurti, kad visos šios didelės įstaigos sėkmingą funkcionavimą lemia ne suremontuotos patalpos, ne brangi technika, ne finansiniai ištekliai. Visa tai būtų nieko verta, jei ne kūrybingi ir atsakingi žmonės. Todėl vienas svarbiausių mano asmeninių prioritetų – jei staiga pasirodytų, kad balsavimo rezultatai lemia man imtis to sunkaus ir sudėtingo darbo, – būtų pagarba kiekvieno – kūrėjo ar techniko, administratoriaus ar valytojos, garsininko ar operatoriaus – sąžiningam darbui.
O jei tarybos balsų daugumos valia generalinio direktoriaus jungas teks kam nors kitam – gal mano programoje išdėstytos mintys pravers ir jam, ir LRT tarybai tolimesniame darbe.
Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, dabartinis LRT Tarybos pirmininkas, tiesa, laikinai, kol vyks konkursas, nusišalinęs nuo šių pareigų. Į Tiesos.lt klausimus, kaip jis pats savo laiške rašo, atsakė „tokia apimtimi, kuri būtų korektiška LRT Tarybos ir kitų kandidatų atžvilgiu iki rinkimų“.
1. Kodėl Jūs kandidatuojate į LRT generalinius direktorius?
Beveik 10 metų vadovauju didžiausiai profesionalius žurnalistus vienijančiai žurnalistų bendruomenei. Beveik 5 metus stebiu LRT veiklą iš arčiau dirbdamas LRT taryboje. Ir ne tik stebiu, bet ir stengiuosi, kad LRT taptų tikru visuomeniniu transliuotoju, kuris būtų nepriklausomas ir savo turiniu, ir valdymu, ir finansavimu. Jaučiu, kad sukauptas žinias vykdant įvairius projektus užsienyje ir įgytą patirtį Lietuvoje galėčiau ir norėčiau pritaikyti LRT veikloje.
2. Ką norėtumėte pakeisti dabartinėje LRT veikloje?
Daugiau skaidrumo kasdieninėje veikloje, daugiau atvirumo naujoms idėjoms (ypač kūrybiniams jaunų žmonių eksperimentams), daugiau interaktyvaus bendravimo su skirtingomis visuomenės grupėmis, siekiant pateikti jiems reikalingą turinį. Daugiausiai galimybių keistis ir būti savo srities lyderiais bei naujų tendencijų kūrėjais turi LRT žurnalistai. Ypač naujienų ir aktualijų laidos.
3. Kokios yra pagrindinės Jūsų programos idėjos?
Labai norėčiau idėjas pirma pristatyti LRT Tarybai, o po konkurso mielai jomis pasidalyti su visais kitais.
Kviečiame skaityti jo interviu „Į LRT vadovus pretenduoja ir JAV pilietis“
Edvinas Butkus – „LRT generalinio direktoriaus rinkimai tiek visuomenei, tiek man pačiam yra pernelyg reikšmingas reikalas, kad galėčiau atskleisti savo kortas.“
Irmantas Šerys – …
Tiesos.lt primena, LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis tarybos narius 6 metams skiria prezidentas, keturis narius 4 metams skiria Seimas, dar keturis narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Šiuo metu tarybai vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius. Tarybai taip pat priklauso Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė, žurnalistai Liudvikas Gadeikis ir Edmundas Ganusauskas, verslo konsultantas Tomas Eitutis, humanitarinių mokslų daktarė Gražina Daunoravičienė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Zina Gaidienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė, dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė Giedrė Lastauskienė ir ilgametis politikas, buvęs žurnalistas Česlovas Juršėnas.
Vasario pradžioje LRT taryba paskelbė viešąjį konkursą eiti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus pareigas.
Pretendentai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), mokėti lietuvių kalbą ir dar bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, turėti ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, išmanyti Konstituciją ir įstatymus, Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, LRT valstybinę programų strategiją.
Į LRT vadovo gali pretenduoti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Konkurso sąlygose nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu turi neišnykusį teistumą už bet kokį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu buvo atleistas iš darbo, einamų pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už tai, kad neatitiko įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ar už teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimus, ir nuo šio fakto yra praėję mažiau negu treji metai, taip pat jeigu buvo atleistas už šiurkštų darbo, tarnybos tvarkos ar kitokį šiurkštų pažeidimą, ir nuo šio fakto yra praėję mažiau negu treji metai.
Pranašumu laikoma pretendento darbo patirtis Lietuvos kultūros, mokslo, švietimo ir visuomenės informavimo srityse.
L.Jablonskienės teigimu, visi septyni kandidatai formaliai atitiko reikalavimus.
Paklausta, ar tarybos nariams nekilo klausimų dėl kurio nors iš kandidatų nepriekaištingos reputacijos, ji atsakė, jog „formaliai visi pateikė nepriekaištingos reputacijos deklaracijas“.