Balsas.lt
Tiesos.lt skelbia Tomo Čyvo interviu su Maliku Gatajevu ištrauką.
Malikai, skaitau į Lietuvos VSD keliaujantį prašymą pateikti konkretaus pareigūno DNR tyrimą, siekiant išsiaiškinti tam tikrus galbūt buvusius jo seksualinius nuotykius. Manote, kad tai reali problema? VSD ir Seimo atstovai jau yra pareiškę, kad DNR atlikti, viskas ten gerai – niekas nieko nelietė.
Gerai, kad jie taip kalba. Aš irgi galiu kalbėti, bet noriu, kad tai būtų patvirtinta dokumentais. Aš irgi dar 2010 ar 2011 metais skaičiau VSD puslapyje teiginius, kad Donatas Šumskis nesusijęs su Sedos Esimbajevos dukra. Kol kas netikiu šita informacija.
Jūs asmeniškai Donatą Šumskį esate matęs?
Taip. Aš jį mačiau. […] Jis tiesiogiai susijęs su visa šia istorija. Manau, jis yra pagrindinis Sedos verbavimo herojus. Tikslai kol kas nėra visiškai aiškūs, bet aš manau, kad tai panašūs tikslai, kaip ir E. Kusaitės atveju. Mes greičiausiai netinkamu momentu kartu su žmona įsikišome į šią situaciją, todėl buvo nutarta mus patraukti šalin. Tikslas buvo provokacija. D. Šumskis turėjo didžiulę įtaką Sedai Esimbaevai. Jie buvo sugyventiniai. Jis seksualiai prie jos priekabiavo, turėjo visus ryšius. Lytinius santykius… ją išlaikė. Ji gyveno jo bute. […] Šito Šumskio dėka mūsų šeima atsidūrė tokioje padėtyje, kokioje yra. Mes išgyvenome du karus. Tuo metu, kai atsipalaidavome ir norėjome ramiai gyventi, jis smogė peiliu į nugarą ir viską sugriovė. Sugriovė mūsų šeimą. Privertė verkti man artimus žmones. Šito jam atleisti neketinu.
Teisingumo sieksite teisiniais keliais?
Žinoma, juk ne akmens amžiuje gyvename. Aš tikiu, kad ir Lietuva gali vykdyti teisingumą, nubausti šį žmogų ir kitus asmenis, kurie nuskriaudė mano šeimą. Mes nepadarėme nieko tokio, dėl ko VSD turėtų mums ir mūsų vaikams taikyti tokias sankcijas. […] Jie prisiėmė didelę nuodėmę ir padarė mums neatitaisomą žalą. Laukiu atsakymo – ar egzistuoja Lietuvoje teisė? Kol ten gyvenau, jos neradau. Todėl iš ten teko bėgti. Pabėgau, kad rasčiau teisę, jei ji pasaulyje apskritai egzistuoja. Todėl turiu pretenzijų šiems žmonėms. Juk tuos vaikus ne daržo lysvėse auginome. Tai ne daržovės ir ne vaisiai, tai – vaikai. Mes juos mylėjome kaip savus. […] Norėjome ramiai gyventi, suteikti jiems normalų išsilavinimą ir galimybių. […] Tada, kai jau gavome sau ramų gyvenimą, tie žmonės į jį įlindo ir visiškai jį sunaikino. Koks buvo jų tikslas? Kam jie visa tai darė, tiesą sakant, negaliu suprasti, tačiau kartais, stebint tai, kas vyksta Lietuvoje, kyla minčių. Galbūt Sedos Esimbaevos atžvilgiu planuota padaryti tą patį, kas padaryta su Egle Kusaite?
Patikslinkite – kokie tikslai?
Dar prieš areštą pas mane atvažiavo kažkokie žmonės, išsivežė į neprotokolinę apklausą. Nuvežė į kažkokį pastatą Kaune, nežinau, kas tai per pastatas – pirmame aukšte viskas vyko.
Kuriais metais?
Tai buvo 2008-ųjų rugsėjį. Rugsėjo pradžioje. Klausiu: kam jus mane imate? Ko reikia? Atsako – reikia pasikalbėti. Pasiūliau pasikalbėti pas mane namuose. Sako: ne, reikia važiuoti – nekurk problemų. Mes turime įvykdyti neprotokolinę apklausą. […] Neprisimenu gatvių pavadinimų, bet pastatus galėčiau parodyti. Mane paėmė du žmonės, apsirengę civiliais drabužiais. Vienas viduje mane ėmė apklausti.
Ar D. Šumskis ten buvo?
Ne. Jį mačiau tik vieną kartą. Ten jo nebuvo. Ten buvo kiti žmonės, kurie uždavė keistus klausimus. Mane labiausiai sutrikdė vieno iš jų (neprisimenu pavardžių, nežiūrėjau atidžiai į pažymėjimus – maniau, kad normalūs valstybės žmonės) klausimas.
Tuo metu pasitikėjote Lietuva kaip valstybe?
Aš ir dabar ja pasitikiu. Tik nepasitikiu kai kuriais žmonėmis Lietuvos teisėsaugoje. Man teko viską išklausyti, tikrai nepamenu jų – tų asmenų – vardų. Man juos priminė po mėnesio ar daugiau. Bet mane pakirto klausimas: ar galėtumėte nuvažiuoti į Rusiją, ką nors ten „pridirbti“ ir grįžti? Paklausiau – kam man to reikia? Ilgas pokalbis buvo…
Jus provokavo?
Jis, matyt, „čiupinėjo“ mane. Paklausiau, kam man to reikia? […] Tada jis užsivedė apie Vladimirą Putiną. Girdi, jis ten jus nori „močit v sortire“ (žudyti išvietėje – liet.), o tu ką? Aš pasiūliau jam pačiam važiuoti ir ką nors „pridirbti“. Tada jis sako: mes juk su jais nekariaujame. Sakau – paskelbkite karą. Kam tu mane kažkur siunti? Suprantate, tokie klausimai man ir tada sukėlė nerimą. Nemaniau, kad į mano gyvenimą įsibraus Lietuvos slaptoji policija. Man tai buvo naujovė. Ir dabar, kai atsimenu įvykius prieš areštą ir dabartinę situaciją, analizuoju padėtį bei prieinu išvadą, kad dirbama konkrečia linkme galbūt buvo jau seniai. Juk iki tol mes gyvenome ramiai. Ta pati Seda Esimbaeva mūsų klausė ir mus gerbė. O štai po mėnesio ėmė rastis problemos. Į mūsų gyvenimą įsibrovė slaptosios policijos ir apylinkės prokuratūros pareigūnai, buvo dirbtinai sukurtas konfliktas, kurio šiaip nebuvo. Nebuvo nė su vienu iš vaikų. Šalia esantys Magomedas ir Bilkis tai patvirtina. Žinoma, susipykdavome, kaip tėvai ir vaikai. Juk ir jūs savo vaikams duodate pastabų, nukreipiate reikiama kryptimi, bet karų niekada nebuvo. Visa tai Seda Esimbaeva sukūrė dirbtinai. Ji, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo įrašymo įrangą. Pastūmė mano žmoną – savo pamotę – ir norėjo, pasiėmusi rankinuką demonstratyviai išeiti iš namų. Ji žinojo, kad negalėsime paleisti į niekur įsidukrintos merginos, kurią auklėjome 10–12 metų. Negalėsime pasakyti – eik, kur nori. […] Aš pats savo žmoną vedžiau, o ji už manęs ištekėjo ne todėl, kad kažkas nutarė, o laisva valia. Tik gal tėvai ir artimiausi giminės galėtų žinoti, už ko ketina tekėti dukra. […] Gal tai bus nusikaltėlis, kuris visiems kels problemų? Šia prasme yra visiška pasirinkimo laisvė, tik norima žinoti. Iš to buvo sukurta dirbtinė problema.
Daug kartų pakartojote, kad gerbiate Lietuvą, bet gyvenimas jus mėto į įvairias šalis. Ar tikite Čečėnijos nepriklausomybe ir ką manote apie Lietuvą?
Aš ir dabar tikiu Lietuva kaip valstybe. Su jos teisėsauga išvis neturiu jokių santykių, išskyrus tai, kad kai kurie ten dirbantys žmonės apspjaudė Lietuvos įstatymus, Lietuvos teisę, apspjaudė žmogaus teises, vaikų teises ir nekaltumo prezumpciją. Kaip turiu būti jų atžvilgiu nusiteikęs?
Tikiu, kad Čečėnija bus nepriklausoma – tai laiko klausimas. Esame laisvi žmonės ir negalime gyventi nelaisvai. Suomiją labai gerbiu, nes čia gerbiamos žmogaus teisės. Čia neklausiama, kokia tavo tautybė, neklausiama – tu musulmonas ar krikščionis? Tave priima kaip žmogų, kaip asmenį.