Jėzaus palaiminimai – vienas dažniausiai Bažnyčioje skaitomų Evangelijos tekstų. Jėzaus mokymo santrauka, naujasis įstatymas, Dievo karalystės pagrindas, laimės kelias – kokių tik apibūdinimų nerastume šiems Jėzaus žodžiams!
Kalno pamokslo pradžią skaitome ne tik eilinį sekmadienį, bet ir Visų Šventųjų dieną, ją Bažnyčia siūlo skaityti per santuoką, taip pat laidotuvėse. Palaiminimai perteikia Jėzaus mokymo esmę, branduolį, todėl svarbūs visada – ir kai džiaugiamės, ir kai liūdime. Tik tai dar nereiškia, kad juos lengva suprasti. Dažniausiai aiškiname, ką reiškia būti dvasios beturčiais, kas yra liūdintys, romieji, taikdariai ir pan. Vis dėlto Jėzaus žodžių pradžia ir centras – „palaiminti“. Būtent tai pabrėžia Jėzus kviesdamas ir linkėdamas, kad būtume palaiminti, laimingi įvairiose situacijose ir įvairiais būdais. Jėzaus žinią vadiname Evangelija – Gerąja Naujiena, nes ji kalba apie laimę, nušviečia kelią į palaimintą gyvenimą. Visų pirma esame kviečiami būti palaiminti, o kai trokštame tokie būti, ieškome kelių net liūdėdami, alkdami, persekiojami.
Šiam kontekstui dar labiau kontrastuoja tai, ką išgyvename paskutinėmis dienomis. Nedrąsu kalbėti apie laimę, kai tie, kurie turėtų būti palaiminti ir yra skirti laimei, ne tik kenčia, bet net neišgyvena. Metų pradžioje vėl pasiekia žinia apie užgesusią gyvybę tų, kuriems gyvenimas tik prasideda, t. y. vaikų. Šiomis dienomis daug apie tai kalbame. Pasaulyje yra daug pasiaukojimo, meilės, ištikimybės, bet, deja, ir nuodėmės. Kaip apaštalas Paulius rašo, veikia nedorybės, arba „niekšybės paslaptis“ (plg. 2 Tes 2, 7)
Reikia daryti viską, kad nepasikartotų kraują stingdančių nelaimių. Dėl to visi sutariame. Bet kaip reaguoti? Į ką kreipti dėmesį, ko siekti, kam teikti didžiausią svarbą, kokių priemonių imtis? Čia jau sunkiau atsakyti.
Blogiausia reakcija – primityvi pagieža tiems, kurie kalti dėl vaiko mirties. Jie susilauks įvertinimo ir bausmės už savo poelgį. Kitų žmonių aklas pyktis, badymas pirštais nieko neišsprendžia ir ateities nekeičia.
Antra – stengtis užkirsti kelią ir įstatymu uždrausti smurtauti prieš vaikus. Toks įstatymas yra aiškus ženklas visiems, kaip elgtis ir ko mūsų valstybėje netoleruojame. Fizinis smurtas jokiu būdu nepriimtinas ir sulaukia bausmės. Grubi prievarta ir smurtas tik suluošina – visada dvasiškai, o kai kada ir fiziškai. Bet juk daugybė įstatymų draudžia sukčiauti, vengti mokesčių, skriausti kitus ir t. t. Ar išleidus šiuos įstatymus viskas susitvarkė ir nebeliko priešingai besielgiančių?!
Kažko čia dar trūksta. Žinoma, reikia gelbėti vaikus, kai artimiausi žmonės gali jiems pakenkti ar net sužaloti. Bet valstybės galutinis siekis, tikslas turėtų būti…
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.