faktai.lt
Šiandien vėl girdėjome daug skambių pareiškimų ir raginimų stabdyti karą keliuose ir imtis priemonių, kad girti vairuotojai nebesiautėtų keliuose ir nebežudytų mūsų bendrapiliečių.
Pasisakė prezidentė, pasisakė vidaus reikalų ministras, socialiniuose tinkluose ašaras braukė ir žuvusios policininkės artimiesiems užuojautą reiškė susirūpinę politikai.
Lygiai taip pat kaip pernai, kai girtas policininkas Panevėžyje užmušė du žmones, ar kaip tada, kai 2007 metais Aleksandrijoje taip pat girtas policininkas užmušė tris vaikus.
Ar tada kas nors pasikeitė? Ne. Todėl ir dabar nepasikeis, nes tas rūpestis yra netikras, o ašaros – krokodilo.
Be to, bent jau mano nuomone, kai kalbama apie bausmių ilginimą, baudų didinimą, ar kitas sankcijas, kalbama ne apie priežastis, o apie pasekmes.
Priežastis yra kita ir geriausiai ją iliustruoja Pasaulio sveikatos organizacijos naujausia statistika, pagal kurią Lietuva užima garbingą trečią vietą pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui ir lenkia net Rusiją (nors tai skamba ir labai neįtikėtinai).
Manau, kad būtent apie tai šiandien turėtume pradėti kalbėti, jei iš tiesų norime, kad sumažėtų ne tik karo keliuose, bet ir smurto šeimose bei gatvėse. Konkrečiai – apie alkoholio prieinamumą visuomenei.
Prieš rašydamas šį komentarą specialiai nuėjau į šalia esančią Saulėtekio „Iki“ ir peržvelgiau lentynas. Jei atvirai, tai niekada nebūčiau pagalvojęs, kad litras „Cento“ alaus gali kainuoti mažiau nei mūsų mėgstamas „Dvaro“ natūralus pienas. Pasirodo, gali – 5 laipsnių stiprumo bambalis kainuoja 0,72 centus, 7,5 laipsnių – 0,81 centą. „Dvaro“ pieno litras – 0,82 cento.
Apskritai daugumos tų bambalių kaina yra mažesnė nei euras, o tai reiškia, kad jis yra pigesnis už sultis, jau nekalbant apie „Borjomi“ ar „S.Pelegrino“ mineralinį vandenį.
Pigiausio degtinės butelio kaina – 3,91 euro. Panašiai kaip didelis butelis „Coca-colos“ arba gabaliukas geresnio sūrio.
Dar „Iki“ galima nusipirkti 15 laipsnių stiprumo vyno, kurio pusė litro kainuoja 0,89 euro. Kaina tokia, matyt, yra todėl, kad tas vynas, kaip rašoma, yra „specialios technologijos“.
Manau, kad tai ir yra atsakymas į daugelį klausimų, kuriuos šiandien veidmainiškai užduoda politikai nenorėdami pripažinti, kad pataikavimas alkoholio pramonei ir jo pardavėjams yra viena pagrindinių karo keliuose ir namuose priežasčių.
Visos Lietuvos valdžios nuo pat narystės ES pradžios labai aktyviai kovojo su rūkymu šiai kovai pasitelkdamos net tokius kvailus sprendimus, kaip baudas už rūkymą automobilyje šalia nėščiųjų ir, remdamosi Kinijos pavyzdžiu, jau pradeda kalbėti apie elektroninių cigarečių uždraudimą (nors prasidėjus kalinių streikui, čia pat kalba apie jų pardavinėjimą įkalinimo įstaigose).
Arši kova prieš rūkymą visada buvo argumentuojama tuo, kad tabakas daro labai didelę žalą sveikatai, tačiau kai tik pasisukdavo kalba apie kovą prieš alkoholį, šios kalbos staiga nutildavo. Nors iš tiesų alkoholio žala, skaičiuojant ne tik tiesioginę žalą sveikatai, bet ir socialines pasekmes, yra nepalyginamai didesnė nei tabako.
Kodėl politikai nenori to pripažinti? Aš tikrojo atsakymo nežinau, tačiau spėčiau, jog tai susiję su tuo, kad Lietuvos verslininkai neužsiima tabako gamyba.
Ir būtent todėl niekas nesikeis ir karas keliuose bei butuose vyks toliau.
Ir visos išlietos politikų ašaros bus krokodilinės, o visos jų kalbos po eilinės girtos žmogžudystės bus veidmainiškos. Nes situaciją gali pakeisti ne ašaros ir ne kalbos, o konkretūs veiksmai mažinant alkoholio prieinamumą ir jo suvartojimą.