Veidaknygė
Dabar, kai jau šiek tiek nurimo aistros po antro neįvykusio LRT direktoriaus konkurso, ir niekas nežino, ką toliau daryti, yra labai paprastas sprendimas šiai situacijai išrutulioti.
Bet apie jį – kiek vėliau.
Pirmiausia – šiek tiek prisiminimų ir pastebėjimų, kodėl taip atsitiko.
Pamenate, partškolos Dalios buvau paskirtas į LRT Tarybą. Nesiprašiau, ji pati man paskambino anksti ryte ir pasiūlė. Sutikau, nes man tada nepatiko, kas vyko LRT ( o turėjau dar trumpos patirties ir prie V. Žuko).
Bandžiau, kažką daryti, viešai kalbėti, pamenu, net Seimo nariams rašiau, dokumentus siuntinėjau, su A. Siaurusevičiumi teisme bylinėjausi. Jei kam įdomu, tai, visa tai dar galite rasti mano bloge racas.lt, kuriame rašiau praktiškai po kiekvieno LRT Tarybos posėdžio. Manau, kad tai buvo 4 skaidriausi LRT Tarybos veiklos metai, jei ką.
Mano kolegos tuometinėje LRT taryboje, įskaitant labai garbius A. Jokubaitį, R. Valatką, L. Gadeikį ir kitus tokiais niekais neužsiimdavo. Dauguma jų ateidavo oriai pasėdėti arba pakalbėti kažką apie misijas ir vertybes. Pinigai, efektyvumas, valdymas, konkursai, nuomonių įvairovė LRT jiems nelabai rūpėjo. Nes ką čia labi rūpės už tuos 3 ar 4 šimtus litų per mėnesį (jau tiksliai nepamenu, kiek ten buvo, bet neabejoju, kad šiandien yra kokius 3-4 kartus daugiau).
Tuometinis LRT direktorius A. Siaurusevičius ir jo komanda tuo puikiai naudojosi. Žinote, LRT turi daug galimybių. Gali ir knygą išleisti, ir kokį poezijos vakarą pafilmuoti nuvariusi savo KTS kur nors į Kretingą ar Ignaliną, o dokumentinį filmą susukti tai visai juokas. Juk nieko nekainuoja. Na, ta prasme, kainuoja, bet biudžeto tai surinkti nereikia, jis paskiriamas.
Tai kažkaip ir nebuvo netikėta, kai A. Siaurusevičiui pasiuntus mane ant trijų raidžių, kai paprašiau finansinių dokumentų, LRT aukščiausiasis valdymo organas (tai yra LRT Taryba), A. Siaurusevičiui paliepus, pritarė, kad aukščiausia valdžia LRT yra Skydinė. Teismas vėliau galų gale paaiškino, kad yra kitaip, bet jau buvo per vėlu, nes partškolos Dalia atsisakė palaukti 1,5 mėnesio iki galutinio teismo sprendimo.
Dalinuosi šiais fragmentiškais prisiminimais (kaip minėjau nuosekliau viską galite rasti racas.lt) norėdamas pasakyti, kad situacija LRT jau seniai yra labai bloga. Pradinis įstatymas buvo labai geras, tačiau metai bėgo, gyvenimas keitėsi, O LRT nesikeitė (jei kam įdomu, dariau dvi studijas apie tai OSF užsakymu 2005 ir 2008 metais, galima rasto įvedus Televisions across Europe, bet spėju, nelabai kam įdomu).
Ir jau būdamas LRT Taryboje, sakiau, kad reikia keisti LRT valdymo struktūrą ir LRT Tarybos formavimo principus. Ta prasme, kad tai nebūtų vieta, kur gali gauti priedą prie pensijos, už gerą muziką, gerus eilėraščius ar gerus komentarus, kuriuos rašei prieš 20 metų.
Bet…. kiekvienas bandymas Seime pakibinti LRT sukeldavo didelį šaršalą, o tada vieną kartą dar įsijungė ir Konstitucinis Teismas, 2006 metais paskelbęs, kad LRT iš esmės yra nepavaldi niekam – nei Seimui, nei prezidentūrai, nekalbant jau apie visuomenę.
Skydinės statusas buvo įtvirtintas aukščiausiu lygiu ir A. Siaurusevičiui išėjus ir Monikai atėjus, pasikeitė tik direktorius, o ne statusas. Ir tada, beje, buvo labai smagu matyti jau naujų LRT Tarybos narių akis, nes pusė tų narių taip ir nesuprato, kodėl per LRT direktoriaus konkursą, tiems, kurie turi priimti sprendimą sakiau, kad jei būčiau išrinktas, pirmiausiai siekčiau, kad LRT Taryba būtų paleista ir formuojama naujais principais.
Neabejoju, kad pusė LRT Tarybos narių ir dabar nesupranta, kas vyksta. Taip pat neabejoju, kad Monika, kaip ir jos pirmtakas, sugeba išnaudoti turimus LRT resursus, siekiant užsitikrinti paramą LRT Taryboje.
Pridėkite dar ir sustiprėjusią LRT žurnalistų komandą (nes juk biudžeto, kaip jau minėjau, surinkti nereikia), kuri ne tik LRT eteryje, bet ir socialiniuose tinkluose visais būdais reiškia dėkingumą savo patronei, ir suprasite, kodėl LRT Taryba du kartus balsuoja, kad Monika turi likti.
Ir štai dabar prieinu prie svarbiausio momento. Tai kaip išspręsti susidariusią patinę situaciją?
Šiaip jau viskas būtų labai paprasta. Su sąlyga, jei dabartinės LRT Tarybos nariai tikrai jaustųsi esantys aukščiausiasis LRT valdymo organas, turėtų pakankamai savigarbos ir atsakomybės jausmą už tai, ką jie daro.
LRT Taryba turėtų paprasčiausiai in corpore atsistatydinti. Seimas dar dirba, prezidentas gyvas, G. Grušas jau atsiprašė, tad per kokį mėnesį jau galėtų būti suformuota nauja LRT Taryba.
Ji dar nebuvo niekaip paveikta Monikos apžavų ir kitų galimų kandidatų, todėl, tikėtina, galėtų būti maksimaliai nešališka ir vertinti kandidatus objektyviai.
Jei nuspręstų perrinkti Moniką, tai reikštų, kad ji tikrai geriausia iš visų kandidatų, nes dabar, kai pusė LRT Tarybos narių ja nepasitiki, kylą įvairiausių minčių, kaip kažkada R. Juknevičienei lėktuve.
Todėl Jonas Staselis, Renaldas Gudauskas, Deimantas Jastramskis, Irena Vaišvilaitė, Eugenijus Valatka, Laura Matijošaitytė, Juozas Pabrėža, Mindaugas Jurkynas, Giedrė Švedienė, Norbertas Černiauskas, Renata Šerelytė, Darijus Beinoravičius, pasvarstykite apie tokią galimybę.
P. S. Atsiprašau už tokį ilgą įrašą, bet kartais ima ir užniežti rankos. Beje jau seniai niežti ir apie A. Tapino „skaidrinimo” iniciatyvą parašyti, ir apie „Ignitis” gerumą. Bet turbūt ne šiandien. Daržus reikia laistyti.