Arvydas Juozaitis Latvijos nepriklausomybės 100-mečio šventėje „pavadavo“ prezidentę Dalią Grybauskaitę

Lapkričio 18–19 dienomis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis su gausia bendražygių palyda dalyvavo Rygoje vykusiuose Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio šventiniuose renginiuose. Prieš šimtą metų, lapkričio 17 d., buvo įkurta Latvijos tautos taryba, kuri jau lapkričio 18-ąją paskelbė šalies nepriklausomybę. Latvių tautai, kaip ir lietuviams, 1919 m. teko ginti savo laisvę bei atremti aršų bolševikų ir bermontininkų puolimą.

Rygoje A. Juozaitis padėjo gėlių prie Latvijos Laisvės paminklo, dalyvavo šimtmečiui skirtame koncerte prie Karlio Ulmanio paminklo ir kartu su dešimtimis tūkstančių latvių ir užsienio svečių žygiavo įspūdingoje deglų eisenoje.

„Latvija – pavyzdys mums visiems širdingos meilės ir nuoširdžios pagarbos apraiškos savo tautai, savo didvyriams, savo istorijai. Dešimtys tūkstančių šios išdidžios, taurios ir laisvę mylinčios tautos vaikų šiandien savo deglų ir širdžių liepsnomis užliejo ir sušildė lapkričio vėsa alsuojančius Rygos aikštes ir prospektus… Kiekvieno čia esančio sieloje vėl plykstelėjo Atgimimo, latvių Atmodos ugnis, skelbianti, kad niekas neužmiršta, niekas nepamirštas, kad sąjūdis tęsiasi ir kad mes esame jo tęsėjai. Prieš 100 metų atkovota laisvė turi būti atkovojama kasdien ir vėl. Ji kaip aukuro ugnis – tik nuolat kurstoma ir palaikoma tampa amžinąja. Čia Rygoje dabar tai jaučiame ne tik mes, bet ir su mumis drauge žygiuojantys mūsų vaikai ir anūkai. Latvija sugebėjo savo nepriklausomos valstybės 100-mečio sukaktuves paversti tvirtai ir ryžtingai žengiančios į antrąjį nepriklausomybės šimtmetį tautos dvasine paskata“, – sakė A. Juozaitis.

A. Juozaitis apgailestavo, kad tokią atsakingą ir simboliškai svarbią mums artimiausios broliškos tautos šventę į Rygą neatvyko nė vienas iš Lietuvos aukščiausios valdžios vadovų. Ypač jį suglumino dabartinės Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitė poelgis, esą atsiliepęs ir jo paties šventinės darbotvarkės turiniui.

„Aš su savo bendražygiais atvykau į Latvijos sostinę švęsti ir sveikinti brolius ir seses latvius su viena didžiausių ir reikšmingiausių XX a. istorijos švente. Tačiau iš karto papuoliau į kryžminę bičiulių latvių ir žurnalistų ugnį – turėjau aiškintis ir teisintis, kodėl Lietuvos vadovė, pažadėjusi atvykti į Rygą, vis dėlto neatvyko. Deja, tokioms kelionėms skirto specialaus lėktuvo gedimas nei latviams, nei svečių šalių atstovams neatrodė rimta priežastimi. Juk kelią nuo Vilniaus iki Rygos nesunku įveikti ir kitomis transporto priemonėmis… Teko sutikti su besistebinčiais tokiu poelgiu, juolab kad Prezidento atstovavimas šaliai nėra tik paprasta pareigybė. Tai paties Lietuvos suvereno – tautos – simbolinė galių išraiška“, – sakė A. Juozaitis. Ir pridūrė, kad „viešai atsukti nugarą giminiškai kaimynei, Lietuvai draugiškiausiai valstybei, ne tik kad nemandagus poelgis, bet ir negeras ženklas, rodantis, kad su šia šalimi jokių artimesnių ir draugiškesnių santykių plėtoti neketinama…“

Komentuodamas lapkričio 18 d. Lietuvos Prezidentės netikėto neatvykimo į Latviją atbalsius Lietuvos viešojoje erdvėje, A. Juozaitis juokavo, kad dabar jam tenka visa atsakomybė „pavaduoti“ į Latviją neatvykusią Prezidentę. „Kiti kandidatai į Prezidentus to padaryti buvo nepasiruošę, nors vienas iš „reitingiškiausių“ kandidatų ir pareiškė, kad jis būtų į tokią svarbią šventę Rygoje net ir dviračiu nuvažiavęs, o kitas, jog tikrai vyktų, jei būtų išrinktas Prezidentu, tačiau šioje – šimtmečio šventėje! – nė vienas iš jų nepasirodė“, – šypsojosi A. Juozaitis.

Kaip žinia, Lietuvos delegacija, vadovaujama prezidentės D. Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo lapkričio 18 d. negalėjo išskristi į Rygoje vykstančias Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmes.

A. Juozaitis jau daugelį metų propaguoja strateginę Latvijos ir Lietuvos bendrystę. Apie Lietuvos ir Latvijos sandraugos būtinybę jis yra rašęs ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos spaudoje. A. Juozaitis įsitikinęs, kad abiem Baltijos šalims kilusius egzistencinius ir geopolitinius iššūkius Latvija ir Lietuva drauge galėtų išspręsti daug lengviau ir geriau. Pasak jo, nuo romantinės dviejų tautų vienybės idėjos atėjo laikas pereiti prie konkretaus, „kieto“ dvišalių santykių modelio, kurį galima būtų įgyvendinti steigiant bendrą Lietuvos ir Latvijos sandraugą. O glaudesnis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas, pasak jo, sustiprintų visų trijų Baltijos šalių ryšį bei duotų daug naudos ir platesnėje tarptautinėje politikoje, taip pat ir daugiašalio bendradarbiavimo struktūrose, tokiose kaip NATO, ES, JTO.

Saulius Lapienis
Sambūrio „Lietuva yra čia“ iniciatyvinė grupės vardu