Nepavykus iš pirmo karto priimti kontraversiško Partnerystės įstatymo Seime, prasidėjo antra, šį kartą paremta emocine išraiška, intensyvi įstatymo stūmimo kampanija: kiekvienam Seimo nariui įteiktas tyrimas apie LGBT asmenų problemas, surengta konferencija, žiniasklaidos straipsniai ir TV eteris vėl skirti šiai temai. Kiek yra tikinčių, kad sekančia dieną publikuotas LGBT asmens motinos viešas laiškas prezidentui buvo spontaniškas, o ne kruopščiai sudėlioto plano dalis?
Mama patapusi bene dar didesne LGBT aktyviste, nei jos vaikas, ir idėjų skleidėja, pasirodanti vienose laidose su T.V. Raskevičiumi.
Tiesa, paskaičius laišką, pagalvotum, kad taip viešai rūpinamasi savo nepilnamete dukra. Na, ne, dukra suaugusi, seniai jau turi teisę vartoti alkoholį, vairuoti automobilį. Ar tokiam asmeniui vis dar reikalinga mamos advokatavimas?
Priminsime, kad visus teisinius LGBT kylančius klausimus galima ir dabar išspręsti su notarų pagalba. Nesinori notaro, ok. Galima priimti Susitarimą dėl bendro gyvenimo, ką ir siūlo partnerystės įst. oponentai. Juo būtų reglamentuoti visi bendro gyvenimo kartu atvejai, bet nebūtų kuriami šeiminiai santykiai. O tai kaip žinome vestų į santuokų pripažinimą ir įvaikinimą. Įstatymo projektas taip pat Seime.
Ar ne per daug viešų laiškų Prezidentui jau prirašė spalvotoji pusė, vis primindama apie jo dukras? Gal laikas viešą laišką pateikti ir tradicionalistams? Apie tai, kad dėkojame Prezidentui, už tai, kad gina Konstitucijoje surašytas nuostatas (o ne KT fantazijas). Kad džiaugiamės, kol dar galime be baimės savo vaikams sakyti, jog šeima, tai tėtis, mama ir vaikai. O lytis ta, kurią, kaip ir Tėvynę, davė likimas, vadinasi jokie pakeitimai neįmanomi ir pan.