Čia tas atvejis, kai tylint tiems, kuriems kalbėti būtų privalu, ima kalbėti „akmenys“, t.y. tie, kuriems kalbėti nėra privalu, bet kurie turi sąžinės, profesinės savigarbos, kas be ko, – ir pakankamo padorumo bei profesionalumo.
Pagarba Vygandui Trainiui! Tas „choras“ seniai būtų užsičiaupęs, jei atsirastų bent 10–12 kvalifikuotų žmonių, kurie panašiu stiliumi ir tinkamais argumentais kaskart atsilieptų į tuos svačiojimus, kartojamus be perstojo, nepaisant kas kokius faktus ar istorinius argumentus jiems bepateiktų. Jie vis tiek kartoja savo. Kaip tas rusų folkloro herojus Vanka-Vstanka: kiek jį neguldysi, jis vis stačias ir stačias. Kadangi faktai jiems nesvarbu, pakanka, kad žmonės turi nuomonę.
Pavydu žiūrint į Lenkijos istorinių diskusijų tomis pačiomis temomis lauką. Sykį pasiteiravau vieno istoriko iš Lenkijos kiek jų istorikų šitoje srityje dirba ir dalyvauja viešame diskurse ginant Lenkijos istoriją nuo iškraipymų ir šmeižto? Atsakė, kad aktyvūs apie 1000 (neapsirikau: vienas tūkstantis!)
Kiek pas mus? Pusantro, du su puse?..
Šitoje vietoje padėsiu daugtaškį…