Atgarsiai. Tomas Čyvas apie NGSK išvadas: „Niekai ir niekdara“

Trisdešimties Sąjūdžio metų proga paskaičiau neprigulnios ir laisvos Tėvynės parlamento komiteto išvadas. Tiesa, neredaguotas (ČIA). Na, bet ką darysi – mintys aiškios.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rašinėlyje esama įdomių ir informatyvių vietų. Bet įdomiausia ten tai, kaip mėgaujamasi faktu, jog visur sekama, šnipinėjama, viskas žinoma, tik niekas nepadaroma iki komandos fas.

Ir labiausiai pritrenkia „pozityvioji“ dalis. Čia pat pasipiktinus, kad viešinimo programų pinigai paperka redakcijas ir leidėjus, iškreipia veidrodį, kas yra tiesa, siūloma šį procesą dar labiau skatinti bei centralizuoti. Ir dar daugiau – 49 puslapyje (ČIA) siūloma, kad įsteigti žiniasklaidos priemonę ir apskritai prasižioti galėtų tik tas, apie ką šalies šnipų kontoros išduos teigiamą pažymą.

Ura tovarišči. Putinizmas pagal apibrėžimą. Po 30 metų „pažangūs“ parlamentarai siūlo tokius nuostabius dalykus – paversti Lietuvą tokia Rusijos miniatiūra. Kaip visada, apeliuojant į tos pačios Rusijos grėsmę.

O šiaip – įstrižai skaitant – akivaizdūs šokčiojimai nuo temos prie temos, neaiškūs grįžimai prie archeologinių senienų. Na, dar ten tokie yra tokie perlai, kaip visuotinis kiekvieno pirstelėjimo deklaravimas ir, vienoje vietoje, kažkoks išskirtinis dėmesys medžioklei.

Gerai, kad nei medžioju, nei žvejoju. Būna kartais maudausi ir grybauju. Žaidžiu šachmatais ir dartais. Kažin – kodėl pažyma tas sritis taip nepelnytai nuvertino? Negi ten negalima poveikio padaryt?

Žodžiu, niekai ir niekdara. Ir išvados tokios, kad reikia dar daugiau šnipų, sekimo, paranojos ir dar vieno analogiško apie nieką papezėjimo dar po 30 metų.

Kas tiria viską, neištiria nieko. Taip visada buvo ir bus.