Prancūzijos energetikos ekspertas tvirtina: „Pramonės atsigavimas po kovido vyko tuo metu, kai Vokietijos vėjo turbinų gamyba mažėjo (2021 metais -14 %). Ši situacija vertė Vokietiją smarkiai padidinti savo elektros energijos gamybą dujomis ir anglimi kūrenamose jėgainėse, dėl ko staiga išaugo šio iškastinio kuro poreikis.
Liepos 22 d. dienraščio Le Figaro svetainėje paskelbtame interviu Prancūzijos energetikos politikos ekspertas Fabjenas Buglė (Fabien Bouglé), knygų „Vėjo turbinos, tamsioji ekologinio tranzito pusė“ (Éoliennes, la face noire de la transition écologique) ir „Atominė energija, nuslėptos tiesos“ (Nucléaire, les vérités cachées) autorius, aiškina tikrąsias šiuo metu Prancūzijoje ir Europoje patiriamos energetinės krizės priežastis.
uglė 2019 metais buvo išklausytas Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos atsinaujinančios energijos tyrimo komitete, o jo knygos buvo plačiai komentuojamos jo gimtojoje šalyje. Jam aišku, kad „dujų ir elektros šokas, kurį dabar patiriame, yra ne dėl karo Ukrainoje, jo šaknys yra Europoje augančiame nutrūkstančios atsinaujinančios energijos diegime.“
„Elektros srovės pertrūkių rizikos problema Prancūzijoje neprasidėjo nuo karo Ukrainoje. Keletą kartų pastaraisiais metais RTE, EDF (Électricité de France, Prancūzijos elektros energija) dukterinė įmonė, atsakinga už elektros energijos perdavimą, perspėjo apie galimą elektros energijos tiekimo nutrūkimų riziką “, – sakė Buglė šiame interviu.
Jis aiškino, kad iš tiesų Prancūzija „skyrė beprotiškas sumas pinigų atsinaujinančiai energijai ir tuo pat metu apleido mūsų atominių jėgainių palaikymą ir vystymą. Tokios situacijos pasekmė yra atominių rektorių išjungimai dėl korozijos. 2021 metais mūsų šalis buvo elektros eksportuotoja, o šiemet mes turime daug jos importuoti. Mūsų lyderiams stinga ilgalaikės vizijos, nes jie nematė besiartinančios energetinės krizės, nors ji prasidėjo gerokai anksčiau nei karas Ukrainoje ir privedė mus iki absurdiškos situacijos, kai pirmą kartą per 40 metų turėsime apsvarstyti elektros normavimą.“
„Prezidento nuomonės dėl atominių jėgainių pasikeitimas yra pernelyg neseniai įvykęs, kad turėtų greitų pasekmių,“ – sakė Buglė, pridurdamas, kad „per dešimtį metų mes padarėme daug blogų pasirinkimų, tokių kaip Alstom ir Arabelle turbinų pardavimas [Amerikos įmonei General Electric, pritarus tuometiniam Ekonomikos ministrui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron), redaktoriaus pastaba], žymus nutrūkstančio veikimo elektros šaltinių, tokių kaip vėjo jėgainės, skaičiaus padidinimas, Feseneimo (Fessenheim) atominės elektrinės uždarymas, ilgalaikės mūsų energetinės politikos vizijos praradimas ir industrinės ekspertizės naikinimas.“
Feseneimo atominė elektrinė po 42 metų veiklos buvo galutinai uždaryta 2020 metais. Pagal 2015 metų įstatymą „apie energetinį tranzitą žaliam augimui“, kuris ragino mažinti elektros, gaunamos iš atominių jėgainių, dalį vardan atsinaujinančių energijos šaltinių, Feseneimo jėgainė buvo pirmoji atominė elektrinė, kuri turėjo būti uždaryta prieš pasikeičiant prezidento Emanuelio Makrono nuomonei, kai 2022 metų prezidento rinkimų kampanijos metu jis pažadėjo, jei būtų išrinktas, atnaujintų investicijas į atominę energetiką, ir kad Prancūzija statytų naujus reaktorius.
Tuo pat metu Buglė taip kalbėjo apie dabartinę Prancūzijos energetikos situaciją: „2021 metais mes buvome savarankiški ir netgi turėjome naudos iš 43 teravatvalandžių perteklinio prekybos balanso (skirtumo tarp mūsų eksporto ir importo į Europą). Tačiau dabar mes importuojame 10 teravatvalandžių iš Vokietijos ir Belgijos, o tuo tarpu iki 2019 metų mes turėjome teigiamą prekybos su šiomis šalimis balansą (pavyzdžiui, 2018 metais jis buvo 6 teravatvalandės). Tai reiškia, kad Feseneimo uždarymas, aprūpinęs mūsų kaimynus su anglimi nesusijusia energija, prisidėjo prie mūsų priklausomybės nuo Vokietijos, ir ypač nuo jos elektros, gaunamos deginant anglį.
Buglė pridūrė, kad Vokietija „mato didėjančią [Prancūzijos] elektros sąskaitą labai teigiamoje šviesoje, nes ji yra mažėjančio [Prancūzijos] įmonių konkurencingumo sinonimas. Vidiniame dokumente Vokietijos įmonė Agoraenergiwnde prieš kelis metus pranašavo, kad Prancūzijos atominės energetikos mažėjimas užtikrins Vokietijai deginamos anglies energiją gaminančių jėgainių konkurencingumą. Ir tą mes dabar ir turime.“
Senstant Prancūzijos EDF atominių jėgainių parkui pastaruoju metu padaugėjo priežiūrai skirtų sustabdymų, ir dabar Prancūzijos atominės jėgainės dirba maždaug 50 % savo pajėgumo, kas skatina energetinę krizę taip pat ir kaimyninėse šalyse.
Paradoksas yra tai, kad vėjo ir saulės turbinų plėtra Prancūzijoje skatina grįžimą prie iškastinio kuro. „Mūsų termogeneratorių galingumų reikšmingas ilgalaikis sumažėjimas nevyksta,“ – sakė prancūzų ekspertas. „Iki 2022 metų mes turėtume būti dar labiau priklausomi nuo iškastinį kurą naudojančių jėgainių. Remiantis RTE 2021 metų balansinių dokumentų skaičiais, energijos gamyba iš iškastinio kuro Prancūzijoje 2021 metais buvo 8 procentai. Jis nedaug padidėjo nuo 2020 metų, bet iš anglies generuojamos energijos pagaminama dvigubai daugiau.
Iš tiesų, kadangi vėjo ir saulės energija gaunama su pertrūkiais, o atominė energija neleidžia greitai padidinti ar sumažinti gamybos, „kuo daugiau statoma vėjo turbinų, tuo daugiau dujomis ar iškastiniu kuru varomų jėgainių turi būti planuojama jų papildymui.“
„Štai kodėl yra visiška iliuzija tikėti, kad mes sumažinsime priklausomybę nuo iškastinio kuro, vystydami su pertrūkiais veikiančių atsinaujinančių šaltinių energetiką,“ – tęsė savo kalbą Buglė, ir būtent todėl „dujų ir naftos kompanijos, tokios kaip Engie ir TotalEnergie, masiškai investuoja į atsinaujinančias energijas, norėdamos ilgalaikėje perspektyvoje sustiprinti savo iškastinio kuro rinką.“
Energetikos ekspertas daro išvadą, todėl yra visiškas melas sakyti, jog mes padidinsime vėjo turbinų plėtrą, kad kompensuotume dujų tiekimo iš Rusijos nutrūkimą.