Dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo netradicinių angliavandenilių paieškos ir gavybos metu (pataisų poveikio aplinkai vertinimo direktyvai)
Gerbiama Radvile Morkūnaite-Mikulėniene,
Mes, visuomeninės ir aplinkos organizacijos, susirūpinusios dėl netradicinių angliavandenilių gavybos Europoje plėtros, įdėmiai sekėme Europos Parlamento (EP) diskusijas, vykusias EP nario Zanoni ataskaitos dėl poveikio aplinkai direktyvos papildymo kontekste. Su dideliu džiaugsmu ž sutikome EP narių 2013 metų lapkričio mėn. siūlymą padaryti poveikio aplinkai vertinimą išsklaidytųjų angliavandenilių paieškai ir gavybai privalomą nepriklausomai nuo to, koks dujų ar naftos kiekis būtų išgaunamas.
Žinia, kad po derybų šiuo klausimu tarp Europos Parlamento ir Tarybos šie siūlymai buvo išmesti iš galutinio dokumento, mus sukrėtė. Mes negalime nesipiktinti blokuojančia Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rumunijos atstovų Taryboje pozicija, kurią, deja, palaikė Lietuva kartu su Vengrija ir Čekija.
Dabartinio dokumento teksto rėmėjai teigia, kad esą suderintų nuostatų pakanka, kad jomis remdamasi visuomenė ir suinteresuotos institucijos galėtų reikalauti poveikio aplinkai vertinimo išsklaidytųjų angliavandenilių paieškai ir gavybai. Mes teigiame, kad ne visuomenei turi būti uždėta pareiga nuolatos sekti, ar įmonės bei jas kontroliuojančios institucijos nepiktnaudžiauja esamomis išlygomis, nes su tokiais atvejais susiduriame nuolat (pvz., konkursas išsklaidytųjų angliavandenilių gavybai yra paskelbtas neatlikus jiems strateginio poveikio aplinkai vertinimo, kaip to reikalauja nacionaliniai teisės aktai). Nuostata dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo turi būti vienareikšmiškai suformuluota tokio lygio teisės akte.
Todėl mes prašome, kad Jūs kaip ir anksčiau palaikytumėte atsargumo poziciją hidraulinio ardymo technologijų taikymo atžvilgiu ir nepritartumėte ar bent balsavimo metu susilaikytumėte nuo pritarimo Trialoge suderintam Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos tekstui be šio esminio papildymo. Nes tiek Europos Komisija, tiek pats Europos Parlamentas jau yra pasisakę už aiškų išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos reglamentavimą, siekiant apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą nuo galimų neigiamų poveikių visos Europos mastu.
Hidraulinis ardymas šiuo metu yra vienintelis naudojamas būdas pramoniniu būdu išgaunant angliavandenilius iš skalūnų ir kitų kietų geologinių struktūrų. Hidraulinis ardymas gali sukelti daugybinius neišvengiamus poveikius aplinkai, klimatui, žmonių sveikatai. Šių technologijų priverstinis ir nekontroliuojamas brukimas jau ima pažeisti fundamentinius žmogaus teisų ir laisvių pamatus.
Net ne vienos Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos išvada buvo ta, kad dabartinis išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos reguliavimas neužtikrina tinkamo poveikio aplinkai įvertinimo paieškos ir gavybos metu bei dėl to neleidžia imtis reikiamų priemonių galimų grėsmių suvaldymui. Mes esame visiškai įsitikinę, kad tokiu būdu nėra įgyvendinamas vienas iš esminių Europos Sąjungos teisės principų – atsargumo principas.
Nežiūrint Europos parlamentarų pastangų poveikio aplinkai vertinimą padaryti privalomą visiems hidraulinio ardymo projektams, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos, Vengrijos ir Čekijos lyderiai buvo nusiteikę prieš. Jų pozicijos priėmimas reikš, kad, skirtingai nuo Lietuvos, didžiojoje dalyje ES šalių angliavandenilių gavybos pramonė galės inicijuoti hidraulinio ardymo projektus be atitinkamo aplinkos būklės įvertinimo, o bendruomenės neturės teisės dalyvauti sprendimų priėmimo procese.
Mūsų vardijami faktai ir nuostatos buvo ne kartą ir įvairiomis progomis išreikšti įvairių visuomeninių ir aplinkos organizacijų vardu. Pavyzdžiui, Korbacho rezoliucija buvo paremta 140 grupių ir 45 politinių organizacijų visoje Europoje. O jau šių metų sausio 16 d. kreipimąsi į Europos Komisijos bei Europos Sąjungos šalių narių vadovus reikalaujant parengti aiškią netradicinių angliavandenilių paieškos ir gavybos reglamentavimo sistemą, siekiant apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą nuo galimų neigiamų poveikių, pasirašė daugiau kaip 400 visuomeninių judėjimų ir organizacijų atstovų.
Besitęsiantis visuomenės nuomonės ignoravimas tampa rimtu demokratijos principų pažeidimu. Kai kurie šalių lyderiai aiškiai orientuojasi į trumpalaikę naudą ir aplinkai bei žmonių sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje pavojingus sprendimus, užuot siekę sveikos aplinkos ir perėjimo prie žaliuoju augimu pagrįstos ekonominės sistemos. Mes giliai smerkiame žmogaus teisių pažeidimus Pungesti (Rumunija), Zurawlow‘e (Lenkija) ir Barton Moss’e (Didžioji Britanija), kur ginkluota policija jėga vaikė protestuotojus. Europos Parlamentas turi aiškiai parodyti, kad taikios demonstracijos prieš šių rizikingų technologijų naudojimą yra Europos demokratijos išraiška ir ji privalo būti gerbiama, o ne brutaliais būdais slopinama.
Balsavimas dėl Poveikio aplinkai direktyvos EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete sudaro puikią galimybę išreikšti savo susirūpinimą ir užkirsti kelią pavojingiems sprendimams bei veiksmams.
Šį laišką nuo Lietuvos organizacijų ir visuomeninių judėjimų pasirašo:
NVO asociacija „Klaipėdos piliečiai“, Renolda Senavaitienė
Žygaičių bendruomenė, Jonas Nairanauskas
SAMPRO profesinė sąjunga, Irina Judina
Lietuvos medikų profesinė sąjunga, Albina Kavaliauskaitė
Amalių bendruomenės centras, Vidas Pocius
Nepartinis demokratinis judėjimas, Krescencijus Stoškus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tomas Tomilinas
Tarptautinis kultūros EKO aljansas, Ramunė Barauskienė
Žaliosios politikos institutas, Gintaras Saldžiūnas
Seimo narys Algimantas Salamakinas
Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija, Virginija Jurgilevičienė
Lietuvos Žaliųjų partija, Linas Balsys
Susivienijimas Žali.lt
Panevėžio Jungtinis demokratinis judėjimas, Kęstutis Ignatavičius
Kauno Jungtinis demokratinis judėjimas, Rūta Zabielienė
Pilietinių iniciatyvų asociacija, Šarūnas Navickis
Asociacija „Huberto šauliai“, Valdas Kraskauskas
Demontuotojų asociacija, Dovilė Proidinienė
Lietuvos Sąrašas, Saulė Matulevičienė
Tiesos sambūris, Joana Noreikaitė
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Romualdas Povilaitis