Tekstas skelbtas Audriaus Bačiulio asmeninėje Veidaknygės paskyroje.
#Netikėtos_mintys. Visi sutariame, kad stodama į Europos Sąjungą Lietuva daugiausiai laimėjo iš reformų, kurias turėjo padaryti, prisiderindama prie ES reikalavimų.
Taip pat sutariama, kad blogiausia padėtis Lietuvoje tose valstybės gyvenimo dalyse, kurių pertvarkos Europos Sąjunga nereikalavo ir kur viskas liko maždaug taip, kaip buvo prie sovietų, tik su dar didesne betvarke, sukurta nemokšiškų reformų ir gausių ES fondų pinigų.
– švietimas ir aukštasis mokslas;
– sveikatos apsauga;
– socialinė apsauga ir pensijos.
Štai tos trys atsilikusios Lietuvos valstybės gyvenimo dalys, kuriose padėtis kasmet vis blogėja, apie kurias visi kalba, bet kuriose politikai nieko nedaro, o Europos Sąjunga iš jų ir nereikalauja daryti.
Bet būtent nuo šių trijų valstybės gyvenimo sudėtinių dalių labiausiai priklauso lietuvių tautos ir Lietuvos nacijos vystymasis, ateitis ir išlikimas.
Todėl savaime kyla klausimas: ar tai tik atsitiktinumas, kad ES nereikalauja iš posovietinių valstybių pažangiai pertvarkyti ir tas jų gyvenimo sritis, kurios garantuoja savarankiškų nacijų ateitį?