Nors visam pasauliui rėkiame vos ne apie Trečiojo pasaulinio karo pradžią ant mūsų slenksčio, patys strateginių gynybos pokyčių nesiimame.
Ir tai žinutė ne tik ministrui bei kariuomenės vadui, bet ir visai Lietuvos vadovybei: Vyriausybei, Seimui ir prezidentui (tiesa, pastarajam pateisinti galima prisiminti, kad jis siūlė, nors ir nesėkmingai, gynybos biudžetą padidinti iki 3 proc. BVP).
Taip, prasidėjus karui Lietuva padidino gynybos išlaidas nuo 2,02 iki 2,52 proc. BVP, bet, to paties B. Hodgeso žodžiais tariant, iškaba pasienyje, kad gynybai skiriame 2 proc., Rusijos nesustabdys.
Taip, užsakyta naujos ginkluotės, bet ji bus pristatyta tik po kelerių metų, o karas šalia jau liepsnoja.
Vis dėlto svarbiausia, kad karas Ukrainoje nepakeitė Lietuvos gynybos filosofijos, jog mus privalo apginti sąjungininkai.
Švedija ir Suomija radikaliai pakeitė savo užsienio ir gynybos politiką, atsisakiusios neutraliteto. Tokių pačių radikalių pokyčių ėmėsi Vokietija (bent žodžiais).
Lenkija tapo vos ne didžiausia ginkluotės užsakove ir gynybos išlaidas didina iki 4 proc. BVP ar net daugiau.
Būtent tai, jog prasidėjus karui Lietuva nesiėmė radikalių permainų, kad užtikrintų 3-iojo NATO straipsnio įgyvendinimą, nors sąjungininkams linkusi nuolat priekaištauti, tikėtina, ir norėjo pasakyti B. Hodgesas, įvardydamas kelias silpnąsias vietas.
Bet ar jis buvo išgirstas Lietuvoje?
Ar jo žodžiai pažadino iš „NATO privalo mus apginti“ sapno?
Skaitykite daugiau ČIA: