Veidaknygė
Kas tai – „The New York Times“ žurnalistų abstraktusis humanizmas, įtakotas jų leftistinio debilizmo, ar Bideno administracijos informacinio karo operacija prieš prezidentą Zelenskį, įtakota Kijevo kategoriško atsisakymo derėtis dėl taikos su Rusija Ukrainos žemių sąskaita?
Bet kuris oro karą Ukrainoje stebintis karinis apžvalgininkas žino du dalykus: Raketinių antpuolių metu, ypač apšaudant žemai skrendančias sparnuotąsias raketas arba dronus, juos besivejančios oro gynybos raketos miestuose gali kliudyti ir, deja, kliudo aukštesnius pastatus. Lygiai taip pat senos, dar sovietinės gamybos priešlėktuvinės raketos, kuriomis šaudo ukrainiečiai, kartas nuo karto nesuveikia, ima vartaliotis ore ir trenkia į žemę nelabai toli paleidimo vietos. Gerai, jei ten būna negyvenamos ar gamybinės teritorijos. Bet būna, kad gyvenamos ar komercinės. Karas yra žiaurus ir neteisingas dalykas, būna, kad netyčia žūstama nuo saviškių rankos.
Tuo pačiu akivaizdu, kad nei viena ukrainiečių paleista oro gynybos raketa, pataikiusi į gyvenamuosius namus (mačiau vaizdo įrašuose bent kelis tokius atvejus, vieną, karo pradžioje Kijeve, neabejotinai matėte ir jūs) ar prekybos centrus nebūtų buvusi iššauta, jei ukrainiečiai nebūtų priversti gintis nuo rusų oro antpuolių. Vadinasi, dėl ukrainiečių civilių žūties tokiais atvejais kalti rusai agresoriai, o ne savo miestus ginantys ukrainiečių oro gynybos kariai. Tokiam priežasčių-pasekmių ryšiui suprasti nereikia būti oro gynybos ekspertu ar NYT tiriančiuoju žurnalistu, tereikia tiesiog sveiko proto.
Kaltinti dėl tokių atsitiktinių civilių žūčių Ukrainos gynėjus – cinizmo viršūnė, kuria pasižymi Rusijos informacinio karo „nepriklausomi tyrėjai“, nuolat socialiniuose tinkluose publikuojantys savo „tyrimus“, kuriuose, pasitelkus raketų nuolaužas, užtaisų skeveldras, skrydžio kryptis įrodinėjama, kad „savi šaudo į savus“.
Dabar prie Rusijos propagandistų prisijungė ir „The New York Times“ žurnalistai, prezidento Zelenskio kalbos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir susitikimo su Bidenu išvakarėse publikavusių straipsnį, kuriame rašoma:
„Rugsėjo 6 d. raketų smūgis Kostiantynivkoje Rytų Ukrainoje buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių smūgių šalyje per pastaruosius kelis mėnesius, per kurį žuvo mažiausiai 15 civilių gyventojų ir daugiau kaip 30 buvo sužeista. Ginklo užtaiso skeveldros pataikė į turgavietę, išdaužė langus ir sienas, o kai kurias aukas sužalojo neatpažįstamai.
Praėjus mažiau nei dviem valandoms, prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl išpuolio apkaltino Rusijos „teroristus“, o daugelis žiniasklaidos priemonių pasekė jo pavyzdžiu. Per visą invazijos į Ukrainą laikotarpį Rusija nuolat ir sistemingai atakavo civilius gyventojus, smogė mokykloms, turgavietėms ir gyvenamosioms patalpoms, taip sąmoningai siekdama įvaryti baimę gyventojams. Balandžio mėnesį Kostantynivkoje jie apšaudė namus ir vaikų darželį, žuvo šeši žmonės.
Tačiau „New York Times“ surinkti ir išanalizuoti įrodymai, įskaitant raketų skeveldras, palydovines nuotraukas, liudininkų pasakojimus ir įrašus socialinėje žiniasklaidoje, tvirtai rodo, kad katastrofišką smūgį sukėlė paklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, paleista iš oro gynybos sistemos „Buk“.
Panašu, kad būta tragiškos nelaimės. Priešlėktuvinės gynybos ekspertai sako, kad tokios raketos kaip ta, kuri pataikė į turgų, gali nukrypti nuo kurso dėl įvairių priežasčių, įskaitant elektronikos gedimą arba paleidimo metu pažeistą ar nulenktą vairą.“
Ir toliau didžiuliame, gausiai nuotraukomis ir schemutėmis iliustruotame tekste pasakojama, kaip kruopščiai ir atkakliai šešių žurnalistų komanda rinko įrodymus, kad Konstiantynivkoje žmonės žuvo ne nuo rusų, bet nuo ukrainiečių raketos.
Įdomu, kas jiems už tai išrašys premiją – Putinas su Lavrovu, ar Sullivanas su Milley?
Nuoroda: https://www.nytimes.com/2023/09/18/world/europe/ukraine-missile-kostiantynivka-market.html