Kęstutis Skurpskelis: „Kodėl puolamas Škirpa, ne Raila? Atsakymas tik vienas: Škirpa yra rezistencijos simbolis, o Raila – ne. Puolamas Škirpa ne todėl, kad jo kaltė įrodyta, bet todėl, kad jis pelningesnis taikinys.
Kodėl nepuolami Impulevičius, Čenkus, kurių kaltė neabejotina? Kodėl puolami rezistentai? Kodėl ir toliau puolamas Brazaitis nepaisant to, kad Amerikos kongresas jį tyrė ir kaltės nerado?
Iškyla kitas klausimas: kas buvo ir yra suinteresuotas diskredituoti mūsų rezistenciją?
Tarkim, kad keli dažnai cituojami tekstai iš tiesų atspindi LAF’o meto Škirpos galvoseną. Kas tada? Iškyla kriterijų klausimas: ar vien tik šventuosius leistina gerbti? Susiduriame su faktu, kad politikoje šventųjų nebūna.
Amerikoje gerbiamas prezidentas Franklinas D. Rooseveltas. Jo nuopelnai dideli. Bet yra ir tamsioji pusė, visų pirma – Vokietijos miestų bombardavimas. Nužudyta, pažeidžiant visuotinai pripažintas karo normas, keli šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Šiuo metu aktualu, kad tarp motyvų buvo ir rasinis. Jis buvo linkęs galvoti, kad pasaulyje nebus taikos, jeigu vokiečiai išliks gausi, galinga tauta. Bombarduota turint tikslą išnaikinti kuo daugiau vokiečių. Savotiškas galutinis vokiečių klausimo sprendimas. Ar Vokietija iš Amerikos turėtų reikalauti to, ko reikalaujama iš mūsų?
Nuo pat savo administracijos pradžios Rooseveltas stengėsi nuslėpti Stalino nusikaltimus. Motyvai politiniai: jis norėjo gerų santykių, nenorėjo, kad visuomenėje kiltų pasipiktinimas.
Smulkus lietuvius liečiantis epizodas. 1942 metais būrelis Amerikoje gyvenančių lietuvių prašė Ameriką imtis iniciatyvos, kad sovietai leistų tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovams patikrinti lietuvių kalinių bei tremtinių būklę. Nieko iš to neišėjo: beveik tikra, kad Amerika nežengė nė žingsnio. O būtų buvę išgelbėta tūkstančiai badu mirštančių lietuvių. 1943 metais būtų buvę per vėlu, bet 1942-siais, reikalas buvo aktualus, nes ant pralaimėjimo ribos stovintiems Sovietams Amerikos parama buvo gyvybiškai svarbi.
Ar amerikiečiai turėtų Rooseveltą gerbti? Jis pasiekė kur kas daugiau negu Škirpa, bet jo nusikaltimai nepalyginamai sunkesni. Jam pakako svertų išgelbėti tūkstančius nekaltų žmonių. Tuo metu Škirpa, – jeigu iš viso jis kaltas, – nusikalto nebent tuo, kad per mažai kreipė dėmesio ir tokių kaip Raila ar voldemarininkai nedrausmino.“
Visas Kęstučio Skrupskelio straipsnis „Ar paminklai vien šventiesiems?“ ČIA.