„Lietuvos žinios“
Europą užgriuvusią islamistinio teroro bangą kairės pakraipos politikai stengiasi išnaudoti tam, kad nuginkluotų europiečius ir neleistų jiems patiems gintis nuo teroristų.
Po teroro išpuolio ant Vestminsterio tilto Londone žurnalistai skaičiuoja aukas, politikai tradiciškai kažką vapa apie tai, kad negalima naudoti žodžių „islamistų terorizmas“, policija gaudo galimus bendrininkus, o paprasti londoniečiai kreidelėmis ant asfalto piešia pacifizmo simbolius ir rašo „Mes neišsigandome“.
Trečius metus vieno po kito teroro aktų krečiamoje Europoje tai jau tampa tradicija – po kiekvieno islamistų išpuolio Paryžiuje, Briuselyje, Nicoje, Londone, Berlyne degti žvakutes, statyti gėles ir būtinai papaišyti kreidutėmis kokį nors beprasmišką lozungą: „Mes nebijome“, „Mes prieš ksenofobiją“, „Būkime tolerantiškais“ – ir būtinai būtinai: „Smurtas – tai ne atsakas“.
Tokių lozungų paišymas – tai savotiška psichoterapijos, grupinės hipnozės ir saviapgaulės forma – žmonės iš tiesų yra mirtinai išsigandę, bet gerai supranta patys negalį nieko padaryti tam, kad apgintų nuo teroristų save, savo artimuosius, kaimynus, tiesiog praeivius. Valdžia atėmė iš absoliučios daugumos jų ginklus, o turintiems uždraudė naudoti juos savigynai. Telieka apgaudinėti save ir aplinkinius tirtančiomis rankomis rašant ant bendratautiečių krauju aplaistyto grindinio „Mes nebijome“.
Rašydamas mąstau: o kaip gi būtų atrodžiusi Vestminsterio teroristo ataka kurioje nors visuomenėje, kurioje vyriausybė nėra nuginklavusi savo piliečių, kurioje jei ne kiekvienas, tai bent daugelis vaikšto ginkluoti, nes gerai suvokia galimų teroro išpuolių pavojų? Ypač moderniojo ISIS terorizmo, kurio įkvėpėjai ir organizatoriai, dažnai baigę mokslus ar ilgai gyvenę Europoje, išmano vietos tradicijas, teisinės sistemos ypatumus, teisėsaugos darbo principus.
Bombų sprogimai ir automatų papliūpos žmonių susibūrimo vietose, kadaise buvusios firminiu teroristų braižu, pastaruosius trejetą metų Europoje, nuo 2014-ųjų gegužės užplūstos vis augančios ISIS kovotojų atakų bangos, griaudi vis rečiau. Taip, skerdynės Bataklano arenoje Paryžiuje ar savižudžių sprogimai Briuselio oro uoste bei metro nuaidėjo per visą pasaulį ir nusinešė pusantro šimto aukų, bet jau po trijų mėnesių Nicoje išvydome, kad sunkvežimis gali būti daug efektyvesnis teroro instrumentas nei bombos – 86 nukauti ir 434 sužeisti, lyginant su 32 nukautais ir 340 sužeistų po trijų savižudžių susisprogdinimo Briuselyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Nicoje teroristas buvo vienas, o Briuselyje – trys, teroristinės atakos sunkvežimiu efektyvumas dar didesnis. Nenuostabu, kad analogiškas išpuolis surengtas mažiau nei po pusmečio Berlyne, užgrobtu sunkvežimiu traiškant kalėdinės mugės dalyvius: 15 žuvusių, 32 sužeisti. Aukų skaičius būtų buvęs daug didesnis, bet berlyniečiams pasisekė – teroristo peiliu badomas sunkvežimio vairuotojas lenkas iki paskutinės savo gyvenimo sekundės grūmėsi su užpuoliku, plėšė vairą ir suko į šoną.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.