Tai, ką stebime šiandien – valdžios veiksmai, žiniasklaidos elgesys neleidžiant net nuskambėti nepatogiam balsui, gali baigtis tuo, kad patys susikurs labai galingą priešą. Tai rodo, kad valstybė ėmė dirbti kaip mašina.
Per pandemiją žmonės negali net susirinkti diskutuoti, o valdžia ramiausiai priiminėja įstatymus. Faktiškai įvesta nepaprastoji padėtis, kurios metu Seimas negali funkcionuoti, o mūsų uolūs parlamentarai toliau skelbia ir priiminėja kontroversiškus įstatymus tuo metu, kai demokratijos veikimas faktiškai buvo sustabdytas.
Tai rodo, kaip valdžia praranda ryšį su žmonėmis. Mašina veikia, kažkas užima pareigas, bet ryšio su žmonėmis nebeturi. Jie jaučiasi esantys teisūs neklausdami niekieno nuomonės, o žmonės į tokią jų demokratiją žiūri kaip į kontrrevoliuciją.
Žmonės jaučiasi, kad valdžia jiems neatstovauja, o žiniasklaida tildo. Nesuprantu, kodėl ji taip elgiasi. Galima sakyti, kad didieji portalai pavirto tiesiog propagandos ruporais. Nusivylę žmonės sulenda į kitus kanalus, o mes visi kartu nebematome bendro vaizdo.
Politikai imituoja veiksmą, o tuo metu neseniai praėjęs Šeimų maršas buvo veiksmas. Ir įspūdingas, seniai nematyto užmojo veiksmas.
Kaip buvęs tankų armijos karininkas, žinau, kaip sunku surengti tokį automobilių žygį iš visų Lietuvos kampų. Tai ignoruojantys politikai kasa sau duobę – gali atsirasti nauji herojai.
Pripažinkime, kad, nepaisant pavadinimo, šeimų maršas vyko ne dėl to, o kaip protestas prieš valdžią.