Invazijos dieną sakytoje kalboje V. Putinas grasino neįsivaizduojamomis pasekmėmis, jei Vakarai bandys padėti Kijevui. Nuo pat pirmųjų karo dienų Baltųjų rūmų svarbiausias prioritetas buvo neperžengti Rusijos “raudonųjų linijų” ir neišprovokuoti tiesioginės Maskvos ir NATO konfrontacijos, ypač branduolinės.
2022 m. liepą nuvykau pas Zelenskį į jo tvirtovę primenantį biurą Kijeve. Ukrainos prašymai dėl Vakarų tankų, kovos mašinų, kovinių lėktuvų ar priešlėktuvinės gynybos sistemų “Patriot” vis būdavo atmetami – daugiausia dėl baimės dėl Maskvos reakcijos.
V. Zelenskis rodė savo susierzinimą dėl Vašingtono, susisukusio į mazgus dėl savo paties nustatytų raudonų linijų. Jis atmetė baimę, kad Rusija gali eskaluoti situaciją, kaip nepagrįstą. Juk, kaip Ukrainos pareigūnai nuolat kartojo savo amerikiečių pašnekovams, Rusija prieš Ukrainą jau panaudojo visus savo ginklus, išskyrus branduolinę bombą. Ką dar ji galėtų padaryti?
Tačiau Jungtinės Valstijos ir toliau rimtai vertino Rusijos branduolinius perspėjimus. “Ukrainiečiai jau kovoja už savo egzistenciją. Tačiau Jungtinės Valstijos turi ypatingą pareigą išvengti branduolinio karo, kuris visiems laikams užbaigtų visą gyvybę Žemės planetoje.”
Kai kalbėjausi su V. Zelenskiu, ukrainiečių, JAV ir Didžiosios Britanijos vadai buvo susitikę JAV bazėje Vysbadene, Vokietijoje, kad tiksliai nustatytų, kur ukrainiečiai turėtų pradėti savo bandymą susigrąžinti Rusijos okupuotas žemes – tuo metu beveik ketvirtadalį šalies teritorijos.
Iš Kijevo Zelenskis ir Zalužnyj pasisakė už veržimąsi į Azovo jūrą Zaporožės regione, kuris sėkmės atveju nutrauktų Rusijos “sausumos tiltą” į Krymą ir atimtų iš Maskvos didžiausią karo laimėjimą. Po kelis mėnesius trukusių nuostolių rusai buvo atsitraukę, Ukrainoje buvo likę vos 100 000 pajėgios kariuomenės. Nenorėdamas pripažinti, kad jo “specialioji karinė operacija” vyksta ne pagal planą, V. Putinas atmetė generolų raginimus mobilizuoti rezervistus. Rusija buvo silpniausia. Geresnės progos suduoti lemiamą smūgį galėjo ir nepasitaikyti. Pasak jo padėjėjų, kad Ukrainai pavyktų pasiekti sėkmę, Zaliužnyj apskaičiavo, kad Ukrainai reikia apie 90 papildomų haubicų ir tinkamos amunicijos.
Tai nebuvo didelis prašymas, tačiau sąjungininkai nebuvo įtikinti. Ukrainos kariuomenė dar nebuvo pademonstravusi gebėjimų vykdyti puolamąsias operacijas, ypač dideles operacijas, reikalaujančias sudėtingo kelių brigadų veiksmų koordinavimo, teigė JAV patarėjai. Jie ragino Chersone surengti kuklesnę operaciją.
Zalužnyj nesutiko. “Turime pulti ten, kur reikia, o ne ten, kur galime”, – teigė jis, pasak jo padėjėjų. Tačiau be prašomo JAV ginklų ir šaudmenų paketo Zaporožės puolimas buvo neįmanomas. Ukrainiečiai sutelkė dėmesį į Chersoną ir Charkovą.
2022 m. rugsėjo pabaigoje sekiau paskui ukrainiečių karius į ką tik išvaduotą Kupjansko miestą. Rusijos gynyba per naktį sugriuvo per sėkmingiausią iki šiol Ukrainos puolimą per visą karą. JAV pareigūnai buvo apstulbę – ir sunerimę.
Tą savaitę, kai Rusijos kariuomenė bėgo sutrikusi, griežto veido V. Putinas pasakė kalbą tautai. Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono regionai nuo šiol taps neatimamomis Rusijos dalimis.
Jis dar kartą priminė pasauliui apie Maskvos branduolinius ginklus. “Kilus grėsmei mūsų tautos teritoriniam vientisumui, siekdami apginti Rusiją ir mūsų žmones, be jokių abejonių panaudosime visas mums prieinamas priemones”, – perspėjo jis. “Tai nėra blefas.”
Ukraina įvardijo tai kaip Putino branduolinį blefą.
Tačiau Vašingtone baimė dėl Rusijos branduolinių ginklų eskalavimo tą savaitę pasiekė aukščiausią tašką. JAV žvalgybos vertinimais, V. Putinas galėjo svarstyti branduolinio smūgio galimybę pagal tris scenarijus. Vienas iš jų – didelis puolimas prieš pačią Rusiją, ypač dalyvaujant NATO. Kitas – galimybė prarasti fizinę Krymo kontrolę. O trečiasis, pasak aukšto rango Pentagono pareigūno, buvo Ukrainos pergalė mūšio lauke, “kuri visiškai ir galutinai sužlugdytų Rusijos kariuomenę taip, kad Rusijos valstybė pajustų egzistencinę grėsmę”.
Atrodė, kad 2022 m. rudenį Charkove ir Chersone sutriuškinta Rusijos kariuomenė atsidūrė ant tokio žlugimo slenksčio, o tai buvo aplinkybė, kuri tuo kritiniu momentu dar kartą pristabdė JAV pagalbos Kijevui teikimą. J. Bideno administracija kreipėsi į Maskvą dėl deeskalacijos.
Nacionalinio saugumo patarėjas Džeikas Sulivanas (Jake Sullivan) kreipėsi į Amerikos televizijos tinklus. “Mes tiesiogiai, privačiai, labai aukštu lygiu pranešėme rusams, kad Rusijai bus katastrofiškų pasekmių, jei jie panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje”, – sakė jis.
2022 m. lapkričio pabaigoje Ukrainos puolimas baigėsi.