Vyriausybei skaičiuojant paskutines darbo savaites, jas skaičiuoja ir amžinasis užsienio reikalų, krašto apsaugos ministras, ambasadorius prie NATO ir prie Andriaus Kubiliaus (dėl šio akibrokšto 2011 metais atsistatydino krašto apsaugos ministrės patarėjas generolas Jonas Kronkaitis) Linas Linkevičius.
Tikriausiai vienas labiausiai viešumoje nematomų Lietuvos ministrų (nors turėtų būti atvirkščiai) dėl šio savo low profile ir tylėjimo visais aštriais klausimais labai nepelnytai pelnė labai neblogą reputaciją žmonių akyse.
Tai aš nebūčiau aš, jei ta proga nepriminčiau (juoba, FB Memories kaip tik atnešė 2015 metų įrašą) tų juodų Lino Linkevičiaus darbų Lietuvos kariumenei, už kuriuos jis pelnytai pragare ilgiems metams bus pristatytas kurstyti senomis komjaunimo bilietų koračkomis katilą su smala, kurioje virs Algirdas Mykolas Brazauskas:
„Nuosprendis Lietuvos kariuomenei
Jis turi vardą, datą ir autorystę. Tai 2003 liepos 4 dieną krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus pasirašytos „Krašto apsaugos sistemos 2004-2009 metų plėtros gairės“.
Vertindama jų poveikį kariuomenei, politologė Jūratė Novagrocienė rašė: „ KAS reforma įgavo naują pagreitį 2003 m. Gairės pirmą kartą buvo numatytos ne įprastam trejų metų periodui, bet planuojamam šešerių metų ciklui, kaip ir NATO šalyse. Numatytos konkrečios Lietuvos ginkluotųjų pajėgų struktūros pertvarkymo užduotys: iki 2008 metų beveik 2 kartus sumažinti ginkluotąsias pajėgas, suformuoti vieną greitojo reagavimo brigadą (dar prieš dvejus metus planuota turėti dvi brigadas – „Veido“ past.), aprūpinti ją reikiama ginkluote, iki 2005 m. pradžios parengti vieną batalioną, visiškai atitinkantį Aljanso dalyvavimo tarptautinėse operacijose reikalavimus“.
Gairėse, pasak J.Novagrockienės, „buvo numatyta šauktinių dalį kariuomenėje mažinti, nustatytas jų ribinis skaičius: 2003 m. – 4 500, 2004 m. – 3 681, 2005 m. – iki 3500 karių. Kitaip tariant, iki 2008 m. numatyta perpus sumažinti tiek profesinės tarnybos, tiek šauktinių skaičių, tai yra, jie turėjo sudaryti mažiau nei 18 proc. viso kariuomenės personalo. Mažinami krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) daliniai. KASP savanorių aktyvųjį rezervą planuojama sumažinti iki 4 200 karių, o profesinės karo tarnybos karių-savanorių skaičių – iki 800.“
Palyginimui – pusantrų metų anksčiau, 2001-ųjų lapkričio 21-ąją, to paties ministro L.Linkevčiaus pasirašytos „Krašto apsaugos sistemos 2002-2005 metų plėtros gairės“ numatė, be jau minėtų dviejų Sausumos pajėgų brigadų, kasmet didinti karuomenės personalo skaičių po 5-6 procentus, kad 2005 metais jis sudarytų 18 220 žmonių. Tuomet gairėse dar rašyta: „Daug dėmesio bus skiriama kariuomenės mobilizacinio rezervo rengimui. Aktyvusis rezervas sudarys iki 25 000 karių, iš jų kariai savanoriai- iki 13 000“.
Kai tik 2002-ųjų lapkritį NATO viršūnių susitikime Prahoje oficialiai pakvietė Lietuvą tapti Aljanso nare, socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė nedelsdama šoko naikinti ir mažinti kariuomenę, o ir tam, kas iš jos liko, buvo nuolat mažinami pinigai.
„Nors 2001 m. gegužės 23-iąją buvo pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2001–2004 metais, kuriame patvirtinamas partijų įsipareigojimas plėtoti šalies nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą kaip bendrosios Europos saugumo ir transatlantinės sistemos dalį ir Krašto apsaugos sistemai skirti 2 proc. BVP, tačiau iš tikrųjų gynybos poreikiams išleidžiama apie 1,41 proc. BVP, kitais duomenimis – 1,28 proc.“ – rašė J.Novagrockienė.
2004-2005 metais, remiantis kariuomenės reformos planais, į iš kovinių į logistikos dalinius pertvarkyti Vytenio ir Vaidoto motorizuotieji pėstininkų batalionai, Dragūnų batalionas tapo mokomuoju. Panaikintos Rytų ir Vakarų apygardos, Sausumos pajėgas sudarė tik nepabaigta formuoti mechanizuotoji brigada „Geležinis Vilkas“ ir nuo 10 iki 5 rinktinių sumažintos savanorių pajėgos.
2008-siais, ministrui J.Olekui nusprendus, buvo atsisakyta ir privalomojo šaukimo, taip 2009-siais paliekant sausumos pajėgų batalionus be eilinių karių, nes šauktinių vietoms užimti reikalingų profesionalų samdymui pinigų biudžete nebuvo numatyta, o krizės sąlygomis papildomai paimti nebuvo iš kur.”
