Neseniai feisbuke pamačiau „Evangelinį liberalizmą“, dabar laukiu islamistinio bolševizmo.
Absurdiškiausiai skamba šita reklamos dalis: „Gyvename tokioje visuomenėje, kur tiek krikščionis, tiek musulmonas gali būti ir konservatorius, ir liberalas, ir socialdemokratas. Tai niekaip nėra tiesiogiai susiję su jo pažiūromis.“
Ar tu liberalas, ar socialdemokratas – tai niekaip tiesiogiai nesusiję su tavo pažiūromis?
Gerai, sakykim, netyčiom nusišnekėta (nors ištrauka iš oficialaus reklaminio klipo). Bet pati mintis vis tiek kažkaip absurdiška. Įsivaizduoju taip: ateina tokioje visuomenėje krikščionis ar musulmonas į pažiūrų saloną. Sako: hmm, koks įdomus katalogas, gali būti konservatorius (atitinkamas pažiūrų paketas), socialdemokratas (reikia padėt žmogui, lygybė, blah blah blah) ir – ooo – liberalai, štai šitie kokie faini, man tinka. Ne kokie ten radikalai, ne kokie ten utopiniai, paprastai, tokie – va, laisvė, o laisvė gi faina.
Tai va, senelyzai, dabar tokios mano pažiūros. Jūsų tokios, o mano – tokios. Mes visi sutariam, kad visi turim pažiūras ir galim būt visokių pažiūrų.
Tai kažkas daugiau nei tiesiog pliuralizmo, kaip fakto apie aplinkybes, kuriomis gyvename, priėmimas. Tai bandymo mąstyti apie politiką gerai/blogai, teisingumas/neteisingumas atsisakymas.
Viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės. Musulmonas – tapatybė, lietuvis – tapatybė, heteroseksualas – tapatybė, moteris – tapatybė, viešojo sektoriaus darbuotojas – tapatybė, liberalas – tapatybė, vegetaras – tapatybė (ir t. t., be galo). Ir dar: negana, kad žmonės būtų lygūs, tapatybės irgi turi būti lygios. Ir dar: tapatybės gali sukristi žmonėms, kaip jie nori, ir niekam čia neaiškinti, jei nori būti ateistas musulmonas, tai tik tavo reikalas, gerai? Nes gyvename tokioje visuomenėje.
Žvelgiant iš krikščioniškos perspektyvos, tokia mąstysena tikėjimui – naikinančiai žalinga. Tikėjimo klausimas nebėra tiesos/netiesos dalykas, o tapatybės pasirinkimas – kaip parduotuvėj iš kainos ar gražaus pakelio pasirenkam patinkantį pieną arba kaip apsisprendžiam „aš šunų žmogus ar kačių? gal labiau kačių?“.
Ką daryti? Stengtis turėti mažiau pažiūrų bei tapatybių ir daugiau galvoti apie tai, kas y r a teisinga. Katalikams – priimti, kad Bažnyčios mokymas yra už mus išmintingesnis, nepriklausomai nuo mūsų tapatybių duoda mums orientyrus ir atskleidžia tiesą apie galutinius dalykus.
Tekstas „Liberali politinė krikščionybė neturi ateities“ nebent tik iš tolo grybšteli šiuos dalykus, tad skaitant pasikartojimų beveik nebus.