Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 11 dieną, priėmęs galutinį sprendimą „Grozno angelais“ vadinamų Gatajevų byloje, paskelbė visuomenei ypatingai glaustą pranešimą:
Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą Čečėnijos vaikus globojusių Maliko ir Khadizhat Gatajevų byloje.
Panaikindama žemesnių instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl grasinimų nužudyti, LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti sprendimus, kuriais M. ir K. Gatajevai nuteisti už fizinio smurto panaudojimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą savo globotinei.
Teismai nustatė, kad abu globėjai smurtavo prieš nukentėjusiąją ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai nustatyta įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, taip pat kitų asmenų, mačiusių ir patvirtinusių kai kurias fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, parodymus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami globėjus kaltais dėl šios nusikalstamos veikos, teisės pažeidimų nepadarė.
Teismui išnagrinėjus nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus, Maliko ir Khadizhat Gatajevams nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 6 mėnesiai ir 21 diena.
M. ir K. Gatajevai yra čečėnų vaikams skirtų globos namų „Gimtoji šeima“ įkūrėjai. 2009 metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems buvo paskirta po 10 mėnesių nelaisvės. Gatajevai šiuo metu gyvena Helsinkyje, Suomija yra jiems suteikusi prieglobstį.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje (bylos Nr. 2K-417/2014).
Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais Suomijoje prieglobstį gavusi čečėnų pora Malikas ir Khadizhat Gatajevai nuteisti dėl buvusios globotinės nežymaus sveikatos sutrikdymo: 2008-ųjų spalį Kaune, V. Putvinskio gatvėje, jie sudavė savo globotinei Sedai Esimbajevai, sužalojo merginai skruostą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Valstybės saugumo departamentui pasirūpinus ir Kauno prokurorams paprašius, teismas buvo leidęs Gatajevus suimti ir įkalinti dar nepradėjus teisminio bylos nagrinėjimo. Iš Gatajevų iš karto buvo atimti ir į vaikų namus uždaryti mažamečiai jų globotiniai.
2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismas Gatajevus buvo pripažinęs kaltais už nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, savavaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisė juos subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.
2014-ųjų sausį Klaipėdos apygardos teismas sušvelnino nuosprendį ir konstatavo, kad bausmė atlikta, įskaičius suėmime prieš teismą buvusį laiką.
Šį antradienį LAT teisėjų kolegija pripažino, kad vienas pagrindinių įrodymų – garso įrašas, darytas nukentėjusiosios, nebuvo pripažintas įrodymu. Teismai nustatė, kad nukentėjusioji sakė netiesą dėl įrenginio ir įrašo aplinkybių. Todėl dėl grasinimų nužudyti Gatajevai išteisinti.
Abu nuteistieji į teismą Vilniuje neatvyko, jiems atstovavo du advokatai. Pastarieji prašė panaikinti visą apkaltinamąjį nuosprendį sakydami, kad teismai selektyviai atrinko įrodymus, o ne vertino jų visumą.
Nuteistųjų advokatai stengėsi atkreipti teismo dėmesį į ypatingą VSD vaidmenį šioje byloje.
„Aktyviai dalyvavo VSD pareigūnai tyrime, darė įtaką liudytojams ir nukentėjusiesiems, lydėjo juos į apklausas ir akistatas“, – teigė advokatas Ričardas Girdziušas. Jis pabrėžė, kad Suomijai Gatajevai pateikė duomenis, jog Lietuvoje jie nesulaukė teisingo teismo ir todėl jiems buvo suteiktas prieglobstis.
Teismo posėdyje dalyvavęs Gatajevų šeimos draugas, žmogaus teisių gynėjas Gintautas Bukauskas žurnalistams taip pat sakė: „VSD šioje byloje neturėjo būti – Gatajevai nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, jie globojo našlaičius ir gyveno ramų gyvenimą“.
Deja, LAT neišdrįso visuomenei paaiškinti, ką Gatajevų istorijoje veikė būrys VSD pareigūnų, kuriuos tirti šeimos bylą įsakymu paskyrė Kauno prokuroras Kęstutis Betingis. Nesiryžo aukščiausieji Lietuvos teisėjai atsakyti ir į kitą svarbų klausimą: kodėl jų pripažintiems nusikaltėliams Suomija seniai suteikė politinį prieglobstį ir nežada jo atšaukti?