Vengrijos teisingumo ministras nuosprendį pavadino „politiškai motyvuotu sprendimu“, priimtu keršijant už šalies nepritarimą LGBT propagavimui.
Vasario 16 d. paskelbtame sprendime Europos Teisingumo Teismas nusprendė leisti nuimti finansavimo milijonus Vengrijai ir Lenkijai, reaguojant į valstybių pasipriešinimą LGBT palankiai Europos Sąjungos pozicijai ir galios plėtrai, ir nurodė, kad pinigai iš Europos Sąjungos priklauso nuo ES įstatymų laikymosi.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) trečiadienį paskelbė, kad atmetė Vengrijos ir Lenkijos iššūkį Europos Sąjungos (ES) „sąlygiškumo mechanizmui“ (angl. conditionality mechanism).
Šis mechanizmas buvo „priimtas remiantis tinkamu teisiniu pagrindu… ir jis ypač paiso Europos Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribų ir teisinio tikrumo principų“, – tvirtino teismas.
Pats mechanizmas „finansavimą iš Sąjungos biudžeto sieja su šalių narių pagarba teisinės valstybės principams“ ir tokiu būdu veiksmingai nustato, kad bet koks bloko finansavimas būtų suderintas su ES pagrindinėmis šių dienų vertybėmis, įskaitant LGBT propagavimą.
2020 m. gruodį Europos Parlamente ir Europos Vadovų Taryboje priimtą „sąlygiškumo mechanizmą“ atskirai užginčijo Vengrija ir Lenkija, teigdamos, kad tokiam įstatymui nėra „tinkamo teisinio pagrindo“ ir kad ES „viršijo savo įgaliojimus“.
ES jau seniai prieštarauja abiejų šalių vykdomai šeimai palankiai politikai. Ypač Vengrija pastaraisiais mėnesiais įgyvendino daugybę šeimai palankių politikos priemonių, prieštaraudama LGBT ideologijos plėtrai, kas supykdė ES.
Taigi ETT sprendimas kelia rimtą pavojų bet kokiam būsimam abiejų šalių finansavimui, tačiau galutinį sprendimą, ar „sąlygiškumo mechanizmas“ bus įgyvendintas, dabar turi priimti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Manoma, kad von der Leyen, lauks prieš imdamasi bet kokių tolesnių veiksmų iki Vengrijos rinkimų balandžio pradžioje, tačiau ji palankiai įvertino ETT sprendimą, sakydama, kad jis apsaugo „ES biudžetą ir Sąjungos finansinius interesus nuo teisinės valstybės principų pažeidimo“.
ES pareigūnai taip pat palankiai įvertino sprendimą ir užsiminė apie būsimą mechanizmo įgyvendinimą, o už biudžetą ir administravimą atsakingas ES komisaras Johannes Hahn paskelbė, kad „kad kitas žingsnis būtų gairių įforminimas“.
Šis nutarimas nebuvo staigmena Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris tikėjosi būtent tokio sprendimo, numatydamas, kad teismas priims „politinius sprendimus“, nes „įstatymas [yra] tiesiog naudojamas kaip priemonė politinio sprendimo įgyvendinimui“.
Skelbdamas įspėjamąjį raginimą kitoms Europos valstybėms stabdyti ES „vogčiomis plečiamas galias“, Orbanas pareiškė, kad ES naudoja „biudžetinį šantažą“, siekdama pakirsti „nacionalinio suvereniteto atramas“.
Valstybės narės neturi susitaikyti su situacija, kai politinius sprendimus priima Europos Teisingumo Teismas, o ne valstybių narių žmonės ir vyriausybės. Ši byla yra ne tik Lenkijos ir Vengrijos: tai bendra visų Europos piliečių ir valstybių narių byla. Atsibusk, Europa!
Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga pritarė Orbanui kritikuodama nutarimą ir pavadino jį „politiškai motyvuotu sprendimu dėl Vaiko apsaugos įstatymo“.
Varga taip pat apkaltino Briuselį piktnaudžiaujant valdžia.
Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki per spaudos konferenciją sakė, kad „Lenkija mano, kad centralizacija, biurokratinė centralizacija, federalizacija… yra pavojingas procesas“.
Nesutarimai tarp Lenkijos, Vengrijos ir ES jau nulėmė lėšų skyrimo abiem šalims atidėjimą. Lenkija iš ES vis dar laukia 36 milijardų eurų, o Vengrija – 7,2 milijardų.
Tiesą sakant, abi šalys vis dar laukia ES patvirtinimo savo nacionaliniams po COVID atsistatymo planams, kurie leistų joms gauti lėšų iš bloko 750 milijardų eurų finansavimą. Šiam finansavimui dar galima būtų pritaikyti „sąlygiškumo mechanizmą“.
Tiek Lenkija, tiek Vengrija tebėra intensyviai tikrinamos, nes ES 7 straipsnio procedūros, prieštaraujančios LGBT propagavimo vaikams uždraudimui abiejose šalyse, tęsiasi. Šis procesas gali atimti iš šalių balsavimo teisę ES.
Procesas buvo sustojęs COVID apribojimų laikotarpiu. Tačiau procedūra ir toliau liko sustabdyta, nes jai reikia vienbalsio visų valstybių narių pritarimo, o Vengrija ir Lenkija blokavo procesą viena prieš kitą.