Gytis Pankūnas | Alfa.lt
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų aplinkybių tyrimą praėjusios kadencijos Seimo Antikorupcijos komisijoje pernai inicijavusi parlamentarė, dabartinė „Drąsos kelio“ frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė įsitikinusi, kad teismo sprendimas buvusį FNTT vadovo pavaduotoją V. Giržadą grąžinti į pareigas tik parodo, kad buvusi Vyriausybė, kurios priešakyje buvo konservatorių vadovas Andrius Kubilius, praleido progą parodyti, kad ne tik deklaravo kovą su korupcija, bet ir realiai ta kova užsiėmė. Seimo narė, aptardama FNTT vadovų atleidimo skandalą, be užuolankų pareiškė, kad už kone kiekvienos minėtos istorijos detalės galima pamatyti pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės rankos mostą.
Kaip vertinate Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą grąžinti į FNTT buvusį tarnybos direktoriaus pavaduotoją V. Giržadą?
Labai teigiamai. Jis tik patvirtina Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas ir jeigu būtų tada mūsų išvados išgirstos ir būtų Andrius Kubilius (buvęs premjeras – Alfa.lt) turėjęs stuburą, būtų turėjęs politinės valios išgirsti, ką pasakė Seimo komisija, tai valstybė būtų šiai dienai sutaupiusi pusę milijono litų, nebūtų tokio didelio ažiotažo, ir apskritai – dviejų žmonių gyvenimai gal nebūtų sugadinti. Turėtume daugiau skaidrumo ir ne formaliai tik deklaruotą A. Kubiliaus kovą su korupcija, bet realiai vykusią kovą, nes matėme, kad tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, dirbant šitiems pareigūnams (V. Giržadui ir buvusiam FNTT direktoriui Vitalijui Gailiui – Alfa.lt), kaip žinote, buvo tikrai pradėjusi realią kovą – vykdė labai daug, labai rimtų korupcinių tyrimų.
Kam, kalbant apie V. Giržado situaciją, kai jis buvo neteisėtai atleistas iš FNTT, turėtų kristi didžiausia atsakomybės našta?
Kam? Prezidentei. Vitalijus Gailius labai nedviprasmiškai pasakė vienoje laidoje, ką ir anksčiau yra minėjęs, ką buvome išsiaiškinę ir Antikorupcijos komisijoje, kad jam skambino prezidentė su paliepimu atleisti Vytautą Giržadą iš užimamų pareigų. Tai, be abejonės, už šitą situaciją yra atsakinga prezidentė. Negali ji daryti jokių tokio pobūdžio paliepimų, negali jos patarėjai meluoti. Ponas Jonas Markevičius (prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas) melavo. Tai nustatė Antikorupcijos komisija. […]
Antras dalykas – prezidentė toleravo ir tebetoleruoja, pavyzdžiui, generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį. Jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, jis nedeklaravo apie savo labai artimo giminaičio darbą „Lietuvos ryte” ir jam buvo pavesta tirti šitą istoriją (dėl informacijos apie teisėsaugos planuojamus veiksmus prieš banką „Snoras” nutekėjimo – Alfa.lt), kas yra visiškai nesuvokiama. Kaip žinote, VTEK (Vyriausioji tarnybinė etikos komisija – Alfa.lt) yra aiškiai pasisakiusi, kad jis supainiojo viešus ir privačius interesus, bet prezidentei jis tinka, jis tebedirba šitose pareigose. Čia reikėtų šnekėti ir apie naują FNTT vadą Kęstutį Jucevičių, kuris taip pat viešai melavo. […] Reikėtų šnekėti ir apie naują Specialiųjų tyrimų tarnybos vadą poną Saulių Urbanavičių, kuris tuo metu buvo pavaduotojas, kuris išdavė nepatikrinęs pažymą apie K. Jucevičiaus patikimumą eiti FNTT vado pareigas.
Žodžiu, labai daug asmenų, ir visų jų skyrime, vienaip ar kitaip, dalyvavo mūsų valstybės galva – prezidentė. Tai aš manau, kad už šitą situaciją atsakinga ji. Ji atsakinga ir už neveiksnią prokuratūrą, kuri iš esmės iki šiol nėra išsiaiškinusi, kas gi nutekino informaciją „Snoro” byloje. Mes taip ir nežinome kaltų. Atsakinga ir už tai, kad Valstybės saugumo departamentas savivaliauja, ir tai daro nuolat. Dabar jau akivaizdžiai matome, kaip tai vyksta. Tai yra praktiškai kišeninis Valstybės saugumo departamentas. Už tai atsakinga prezidentė, tik ji.
Ar matote kokių nors teisinių galimybių kelti prezidentės D. Grybauskaitės atsakomybės klausimą?
Žinote, jeigu tai būtų tokia demokratinė šalis kaip JAV, tai matyčiau. […] Šita prezidentė valdo mus tokiu principu, kokiu valdė labai ilgą laiką mus okupacinė Rusija, Sovietų Sąjunga. Ji, matyt, yra išmokusi tokio valdymo stiliaus ir padariusi taip, kad visos jėgos struktūros, tarp jų – ir teisingumo struktūros, teismai, yra patapę, deja, kišeniniai, ir šitoje vietoje nematau galimybės. Bet aš noriu pasakyti, kad įsivaizduoju, kad normalioje ilgalaikėje, ilgametėje demokratinėje valstybėje vien po tokio fakto paaiškėjimo, kad prezidentė skambino ir liepė atleisti pareigūną, jau, greičiausiai, tas prezidentas nebegalėtų užimti užimamų pareigų, nebegalėtų būti prezidentu.
O ką manote apie buvusio vidaus reikalų ministro, liberalcentristo Raimundo Palaičio, kuris, kaip nusprendė teismas, neteisėtai iš pareigų atleido V. Giržadą, atsakomybę?
Ponas R. Palaitis buvo eilinis sraigtelis. Jeigu mes matome, kad ponas V. Gailius turėjo stuburą ir atlaikė spaudimą atleisti V. Giržadą, tai ponas R. Palaitis buvo menkysta. Jam paskambino, jis išsigando, pridėjo į kelnes ir atleido (V. Giržadą ir V. Gailių – Alfa.lt). Vat ir viskas. Jis norėjo ilgiau pabūti šitame poste, jam rūpėjo garbė, gal pasivažinėjimai į Palangą ir atgal. Aš nežinau šitų niuansų, bet jam rūpėjo tiesiog kuo ilgiau išbūti šitame poste.
Matot, be abejonės, valstybėje […] tokių pareigūnų, kurie išdrįstų tokioje situacijoje atsilaikyti, kaip atsilaikė ponas V. Gailius, turbūt yra vienetai. Ir kai mes jų skaičiuosime ne vienetais, ne tūkstančiais, o bent šimtais, tada mes turbūt kalbėsime apie visai kitokią valstybę ir apie realią kovą su korupcija, ir apie realią teisinę valstybę, kuri gina savo piliečius. Dabar kol kas to nėra.
Visą interviu tekstą skaitykite ČIA.
