Kas kartą susidūrę su visuomenę sukrečiančiomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, kai neblaivūs vairuotojai pražudo ištisas šeimas, tarnybos metu užmuša jauną pareigūnę, kai girtuoklis išskerdžia kaimą, kai laidojam galėjusius gyventi ir kurti aktorius, vis išgirstame tą patį klausimą – ką daryti?
Tą klausimą uždaviau savo kolegoms Islandijoje, kai pamačiau, kad tiek pat, kiek pas mus išaugo vaikų rūkymas ir alkoholio vartojimas, jis toje šalyje tokia pat apimtimi sumažėjo. Ir atsakymas buvo paprastas – diegėme visas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones.
O ką darome mes? Mes apie jas kalbame. Maža to, kalbėdami apie jas politikai susikrauna sau politinį kapitalą ir laimi rinkimus. Po rinkimų vėl kalbame… kalbame… 3 pirmuosius kadencijos metus nedarome nieko, o veiksmas prasideda artėjant rinkimams, nes tada būna geriausias laikas parodyti savo „dėmesį“ vargstantiems Lietuvos žmonėms.
Dabar jau galima labai aiškiai matyti alkoholio pramonės ir politikų simbiozės schemas ir veiklos būdus. Vienas tokių būdų yra prisidengiant gerais norais ir „kompleksinėmis priemonėmis“ naikinti dar nespėjusius įsigalioti sprendimus, vietoje jų siūlyti naujus ir t. t.
Schema paprasta: artėjant priimto teisinės normos įsigaliojimui, mobilizuojamos lobistų pajėgos ir verslo subjektai. Jau ne pirmą kartą tai daroma artėjant rinkimams (tai galimai yra susiję su išmaniai slepiama parama politikams ar net partijoms). Teigiant, kad įsigaliojimo atšaukimo nepavyks išspręsti, registruojami alternatyvūs pasiūlymai, kuriuose numatomos naujos alkoholio kontrolės priemonės, vadinamos labiau kompleksinėmis ir svarbiomis. Tuomet jos priimamos ir joms numatomas įsigaliojimas už kelerių metų. Tuo tarpu nespėjusi įsigalioti pirmoji teisės norma atšaukiama. Artėjant naujos priemonės įsigaliojimui registruojami vėl nauji pasiūlymai, ir taip be galo.
Tokia schema buvo naudojama atšaukiant alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, kai vienu iš alternatyvių siūlymų buvo draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Reklamos draudimas neįsigalioja. Artėja draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse terminas ir jau siūloma labiau riboti laiką, steigti specializuotas parduotuves ar net labiau riboti reklamą. Siekiama atšaukti draudimo įsigaliojimą, o kitas priemones diegti po 2–3 metų. Kaip tik tuomet, kai artės kito Seimo kadencijos pabaiga. Ir bus galima vėl kalbėti apie tai, kaip atšaukti tą, kas nespėjo įsigalioti.
Sutinku, kad tai, ką parašiau, net skaityti sudėtinga. Ir man atrodo, kad tokia schema, būdama sudėtinga, supainioja ne vieną politiką, jau nekalbu apie visuomenę, kuri tokiose sudėtingose schemose visiškai nebesusigaudo, o politikai gali per rinkimus ir vėl girtis „padarytais darbais“, kurie dar negalioja ir vėliau bus atšaukti.
Įdomiausia tai, kad politikai sugeba apvynioti aplink pirštą ne tik visuomenę, bet ir savo bendrapartiečius, kurie vieną dieną pasirašo įstatymų projektus, o kitą dieną, gavę informacijos apie tai, koks bus sprendimo poveikis, tuos parašus atsiima. Politikai tuo tarpu piktinasi nevyriausybinių organizacijų „spaudimu“ ir, žinoma, spaudimu nelaiko komitetuose būriais besirenkančių pramonės atstovų ir lobistų plepalų, kuriais grasinama darbuotojų atleidimais, ekonomikos žlugdymu ir pan. Tai, politikų supratimu, nėra joks spaudimas, o tik argumentuotas pabendravimas. Ir jau tampa norma Seimo Sveikatos reikalų komitete girdėti ne sveikatos, o ekonominius argumentus, kurie daugiausia būna grįsti niekuo nepamatuotais verslo gąsdinimais ir grasinimais. O tuo pat metu nevyriausybininkų pažadai viešinti balsavusiųjų sąrašus ar kalbas yra laikoma spaudimu.
Niekam nebeįdomu, kad tas pats sprendimas, jau aptartas Seime ir atmestas plenariniame posėdyje, nepraėjus pusei metų teikiamas ir svarstomas vėl.
Nebeįdomu ir tai, kad jam prieštarauja visos be išimties ekspertinės visuomenės sveikatos, psichoaktyvių medžiagų kontrolės institucijos, net Vyriausybė ar Ūkio ministerija. Neįdomu, kad tokiam sprendimui siūlo nepritarti tokią pat patirtį ir svarbiausia rezultatus turinčios Skandinavijos valstybės.
Tai, kas šiuo metu vyksta Seime, kai vėl grįžtama prie prekybos alkoholiu degalinėse klausimo yra niekas kitas, kaip dar vienas bandymas sužlugdyti eilinę neįsigaliojusią įstatymo nuostatą. Jei verslui, lobistams ir apsimetėliams politikams tai pavyks, įvykus kitai tragedijai nieko kito nebeliks, kaip tik priminti pavardes tų politikų, kurie tuos sprendimus stūmė. Praėję rinkimai parodė, kad verslo pinigais pavyksta nusipirkti ne visus rinkėjus. Galime pažadėti, kad kiekvieno Seimo nario, kuris prisidės prie prekybos alkoholio degalinės draudimo atidėjimo ar panaikinimo, rinkėjai bus informuoti apie tai, kas vyko ir įvyko. Tokia informacija praėjusių rinkimų metu pakišo koją ne vienam vienmandatininkui, kurie po tokios jų veiklos platinimo net grasino teismais. Tačiau galima sakyti, kad visuomenė pamažu, bet skausmingai mokosi demokratijos ir tik laiko klausimas, kad Seimas apsivalys nuo apsimetėlių.
Trumpai apie autorių: prof. Aurelijus Veryga yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas.