Dabar jau net smalsu, kas ir kiek sugebėjo sumokėti ar ką pažadėti politikams, kad alkoholio klausimas degalinėse susilaukė beveik didesnio susidomėjimo, nei kitų metų biudžeto svarstymas, ir svarbiausia viskas – skubos tvarka.
Viskas pasiekė tokį lygį, kad Seimo nariai suorganizavo degalinių atstovams leidimą piketuoti šalia Seimo plenarinių posėdžių salės, tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų atstovams net su teminiais marškinėliais pasėdėti balkone neleidžiama.
Ačiū žurnalistams, kurie vis dėlto neleidžia šiam klausimui pasidengti užmaršties dulkėmis, ir visi, kurie turi bent kruopelę blaivaus proto, gali suprasti, kad tiek degalinių atstovai, tiek jų interesams atstovaujantys Seimo nariai be perstojo blefuoja. Štai neseniai vienoje radijo laidoje Dangutė Mikutienė teigė, kad trečdalis degalinių jau išnuomojo patalpas prekybai alkoholiu degalinėse kitoms įmonėms. Toje pat laidoje Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė teigė, kad jų asociacijoje tokių degalinių nėra.
D. Mikutienė eteryje ir toliau piktinosi, kad būdamas užimtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra priverstas svarstyti visokius niekinius pasiūlymus. Jau nespėjau paklausti, kodėl piktinasi, nes patys Seimo nariai tuos siūlymus ir pateikė, o tas pyktis panašus į vaizdo įrašų tinklalapiuose plitusį filmuotą vaizdelį apie šunį, kuris kanda sau į koją ir pats pyksta. Taip pat buvo piktinamasi tuo, kad nepalaikomos kompleksinės priemonės.
O dabar labai rimtas klausimas Seimo nariams. Be jokio humoro. O kur jūs buvote visus 4 šios Seimo kadencijos metus? Kodėl nebuvo pateiktos jokios kompleksinės priemonės, ir jos skubiai imamos siūlyti dabar, kai susimokyta atšaukti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse? Kas, jei ne Seimo nariai, turėjo tas priemones siūlyti?
Kadangi nemažai tenka pakeliauti po Lietuvą, tai paklausinėjau degalinių darbuotojų apie tai, ar, jų nuomone, degalinės tikrai neišgyventų be alkoholio. Nė vienoje degalinėje darbuotojai nematė problemos, jei alkoholis būtų pašalintas. Atvirkščiai, tik patvirtinta, kad prekyba alkoholiu daugiausia vyksta vakare, ir klientai atvažiuoja toli gražu ne degalų, ir vienam darbuotojui „aptarnauti tokius klientus“ nėra saugu. Tai viena. Antra – pasidomėjus ir paklausinėjus paaiškėjo, kad kai kurie degalinių vadovai aiškiomis užuominomis ragino darbuotojus rašyti Seimo nariams laiškus ir davė suprasti, kad su darbu gali tekti atsisveikinti, jei darbuotojai aktyviai nedalyvaus protestuose.
Trečia ir tikriausiai svarbiausia: pabendravus su buvusiais degalinių darbuotojais, taksistais ir net policijos pareigūnais, išryškėjo labai pikantiškas degalinių verslo vaizdelis. Klausiantiems, kodėl degalinės yra kuo nors išskirtinės lyginant jas su kitais prekybos centrais ar pardavimo vietomis, dabar jau galima pasakyti labai aiškiai – degalinė yra ta vieta, į kurią naktį atvykstama įsigyti alkoholio. To neįmanoma padaryti prekybos centre, kuris naktį yra realiai uždarytas. Naktį degalinėje parduotas alkoholis neįtraukiamas į kasą, tuo tarpu ryte, kai alkoholį parduoti jau legalu, gėrimai įtraukiami į kasą. Tai toks tat lietuviško verslo modeliukas.
Jau net neverta priminti apie tai, kad eksperimento metu paaiškėjo, jog degalinėse ypač lengva alkoholinius gėrimus įsigyti nepilnamečiams.
Taigi visi verksmai apie atleistus darbuotojus ir panašios istorijos yra vertos ne daugiau nei nusikalstamų grupuočių verkšlenimai apie tai, kad teisėsauga palieka juos ir jų vaikus be darbo ir nebėra iš ko jų maitinti.
Negana to, vos tik Vidaus reikalų ministerija informavo, jog užregistruoti pasiūlymai dėl 0 promilių visiems vairuotojams, o premjeras paminėjo, kad iš principo pritaria šiam siūlymui, tik reikėtų atsiklausti gydytojų, „paslaugių gydytojų“ nuomonės ilgai laukti nereikėjo.
Spaudoje atsirado štai toks pareiškimas: „Įteisinus nulio promilių ribą vairuotojams, gali būti pažeisti teisėti didžiosios visuomenės dalies, vartojančios alkoholį atsakingai, interesai“, – sako gydytojas psichiatras, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata. Išdėstyta ir daugiau „argumentų“: Jis teigė, jog daugumoje Europos Sąjungos valstybių leistina alkoholio riba kraujyje vairuotojams yra 0,5 promilės. Aiškių argumentų dėl reikšmingai sumažėjusios reakcijos pavartojus nedidelį kiekį alkoholio esą nėra. „Tai yra daugiau spekuliacinis klausimas – jei tai minimalūs kiekiai, jie netrikdo atsakingo vairavimo.“
Kadangi taip pat kaip ir gerbiamas Emilis Subata esu gydytojas psichiatras ir taip pat kaip ir jis dirbu su priklausomais nuo alkoholio pacientais, manau, kad turiu teisę išsakyti savo nuomonę.
Pirmiausia straipsnis grįstas išskirtinai spekuliatyvia nuomone. Teigiama, kad reikia atlikti sociologinius tyrimus, kad nežinoma, kiek Lietuvoje gali būti priklausomų nuo alkoholio. Tai, deja, nėra tiesa, nes tyrimų yra atliktas ne vienas. Rizikingai ir žalingai alkoholį vartojančių vyrų 20–64 metų amžiaus grupėje yra apie 48 proc., o moterų grupėje apie 16 proc. Tyrimų duomenimis, apie 80 proc. tokių rizikingai vartojančiųjų yra priklausomi nuo alkoholio. O tai gerokai daugiau, nei bando preziumuoti gerbiamas gydytojas.
Dabar dėl didžiosios visuomenės dalies interesų. Drįsčiau nesutikti, nes didžioji dalis visuomenės nesėda už vairo išgėrę. Didžiosios dalies visuomenės interesas yra grįžti namo sveikiems ir gyviems bei saugiai jaustis išleidus vaikus į gatvę. Manau, kad tai gerokai persveria savo gyvenimo be gėrimo neįsivaizduojančios visuomenės interesus.
Maža to, gerbiamas gydytojas daro prielaidas, kad esą nėra aiškių įrodymų apie tai, kad nedidelės alkoholio dozės blogintų vairavimo kokybę ir vairavimas išgėrus nedaug esąs atsakingas elgesys.
Tai turiu kiek nuliūdinti savo kolegą. JAV atliktas tyrimas, kuriame išanalizuota beveik 600 tūkst. 1994–2011 m. mirčių registro duomenų, parodė, kad net ir oficialiai leistina JAV 0,8 promilės alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje nėra saugi vairuojant. Rezultatai parodė, kad net ir minimaliai apsvaigę vairuotojai vidutiniškai 46 proc. dažniau pripažįstami vieninteliais avarijos kaltininkais, lyginant su visiškai blaiviais vairuotojais. Pripažinimas vieninteliu avarijos kaltininku statistiškai patikimai ir nuosekliai dažnėja didėjant vairuotojui nustatytam AKK. Taigi mokslo įrodymai yra priešingi šio lietuvio kolegos nuomonei. Tyrimo metu nustatyta, kad nėra jokio saugaus alkoholio kiekio, ir kad net minimalus alkoholio kiekis kraujyje yra reikšmingai susijęs su padidėjusia rizika vairuotojui ir aplinkiniams.
Taigi gerbiamo gydytojo pasisakymas yra nieko daugiau, kaip jokiais tyrimais, įrodymais ar studijomis nepagrįsta nuomonė, kuri žinoma turi teisę egzistuoti, bet neturėtų klaidinti politikų ir sprendimų priėmėjų.