aurimasnauseda.lt
Siūlome Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Aurimo Nausėdos straipsnį, kuriame atskleidžiama, kaip dėl miesto valdžios neveiklumo rengiant ir įgyvendinant strateginius projektus Šiauliai gali virsti užkampiu.
„Rail Baltica“ geležinkelio ruožo istorija prasideda prieš 9 metus. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba sprendimu Nr. 884/2004/EC patvirtino projektą „Rail Baltica“ prioritetiniu. Geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ašis Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis statybą numatyta užbaigti etapais: Varšuva–Kaunas (2010 m.), Kaunas–Ryga (2014 m.), Ryga–Talinas (2016 m.). „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje – apie 333 km, o iki 2015 m. europinė vėžė Lietuvoje turėtų sudaryti 120 km.
2016 metais Šiaulių miesto savivaldybės teritoriją galėtų kirsti apie 19,8 km ilgio „Rail Baltica“ (Europos Sąjungos geležinkelio transporto projekto Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas) vėžė. Kodėl yra abejonių, ar taip bus?
Pradžioje Šiaulių miesto vizija su „Rail Baltica“ buvo siejama pagal 2013 metų bendrovės „Sweco“ paruoštą ir rugsėjo 9 dieną paskelbtą europinio standarto geležinkelio linijos „Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (visas tekstas čia).
Per parą 19,8 kilometrų ilgio geležinkelio atšaka per Šiaulių miestą, Šiaulių rajono savivaldybę (apie 19 km), Radviliškio rajono savivaldybę (apie 45 km) riedėtų 2 poros keleivinių traukinių (3 vagonai) iki 12 km/h greičiu, 10 porų (57 vagonai) prekinių traukinių panašiu greičiu. Geležinkelio linija būtų susieta su Šiaulių viešuoju logistikos centru (daugiau apie tai čia).
Mieste vėžė su akustinėmis sienelėmis (apie 4 metrus nuo bėgių), saugančiomis nuo triukšmo, atrodytų panašiai kaip šiuose paveiksluose.
Vėžė tarnautų apie 30 metų. Kur vėžė eitų toliau? Paveikslas paimtas iš bendrovės „Sweco“ europinio standarto geležinkelio linijos „Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos.
Toliau vėžė eitų per Joniškio miesto savivaldybę (apie 34 kilometrus) į Jelgavą, vėliau – į Rygą, Taliną. Kelionė iš Kauno į Rygą per Šiaulius užtruktų apie 2,6 valandas.
Projekto “Rail Baltica” direkcija pateikia projekto darbų ruožų sąrašą.
Nuo 2011 metų gegužės mėnesio „Rail Baltica“ projekto direkcija pateikia įdomų faktą (šaltinis).
Dabar svarstomos dvi galimos trasos alternatyvos:
1. Kaunas–Gaižiūnai–Radviliškis–Šiauliai–Joniškis–Ryga.
2. Kaunas–Karmėlava–Panevėžys–Joniškis–Ryga.
Tačiau nuo 2011 metų gegužės mėnesio JAV bendrovės „Aecom“ ataskaitos atsiranda mintis, kad Rail Baltica geležinkelio atšaka galėtų eiti per Panevėžį (apie 4,1 km), kur taip pat bus logistikos centras, vėliau – į Pasvalio rajoną (apie 44 km) ir į Rygą. Aecom bendrovės „Rail Baltica“ atskaitos tekstas čia.
Pagal Aecom 2011 metų gegužės mėnesio „Rail Baltica“ galutinę ataskaitą Šiauliai jau yra vertinamas kaip 4 variantas.
Trumpiausias kelias yra raudona trasa per Panevėžį. Paskaičiuojama, kad ši trasa yra efektyviausia, tačiau Šiaulių miestui reikia apie 760 milijonų litų mažiau investicijų geležinkeliui nutiesti. Štai kaip tai atrodo žemėlapyje pagal Aecom 2011 metų gegužės mėnesio „Rail Baltica“ galutinę ataskaitą.
Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje, parengtoje 2013 metų rugsėjo mėnesį bendrovės „Sweco“, nurodomos ir lyginamos dvi europinio standarto geležinkelio linijos „Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“ alternatyvos: A ir B. Alternatyva B siejama su Šiaulių miesto savivaldybe. Pateikiu lentelę apie kertamas savivaldybės teritorijas iš šios ataskaitos.
Ką pastebi transporto specialistai?
180 kilometrų geležinkelio atkarpą iš Kauno į Latviją galima tiesti per Panevėžio regioną, nors tai ir kainuotų 800 milijonų litų daugiau negu tiesiant per Šiaulius (šaltinis). „Nepaisant to, kad Panevėžio alternatyva yra trumpesnė, bet jos kapitalo kaštai, reikalingi statybai, yra didesni dėl to, kad tuose 180 km nuo Kauno iki Latvijos sienos pro Panevėžį yra tankesnis upių tinklas, neoptimizuotas vietinių kelių tinklas“, – aiškina įmonės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas. Pastebiu, kad T. Varneckas kartu su specialistais ruošė 2013 metų ataskaitą. Nepaisant to, pasak ekspertų iš „Sweco Lietuva“, per Panevėžio regioną einančios vėžės neigiamą poveikį pajustų mažiau gyventojų negu per Šiaulius, nes bėgiai kirstų mažiau gyventojų sklypų, mažiau nukentėtų ir kultūros paveldo objektų.
Planuojama, kad geležinkelio vėžė eitų rytine Panevėžio rajono dalimi, miesto pramonės rajonu ir siektų dalį Pasvalio rajono – pastarojo valdžia baiminasi. „Regionui bus naudinga, su jumis sutinku, bet ar konkrečiai Pasvaliui neš didelę naudą, nežinau. Traukinio vėjelis ir triukšmas tikrai jausis“, – mano Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Spalio 4 dieną Šiaulių miesto Tarybos nariams elektroniniu paštu Savivaldybės sekretoriatas atsiunčia Šiaulių miesto savivaldybės gautą rugsėjo 24 dienos bendrovės „Sweco Lietuva“ raštą, kuriame paaiškinama pozicija dėl „Rail Baltica“ ir atsakoma į klausimus. Gaila, bet ir vėl informacija pateikiama vėluojant. Kodėl nebuvo galima pateikti ankščiau? Matyt, Šiaulių miesto merui J. Sartauskui buvo priežasčių šio rašto nerodyti Tarybos nariams… Rašto tekstas čia.
2011 metų ataskaitoje pateikiama schema rodo, kad „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka gali būti susieta su kitais geležinkelio keliais ir tai leistų sukurti pridėtinę vertę gabenant krovinius.
Schema paimta iš Aecom 2011 metų gegužės mėnesio „Rail Baltica“ galutinės ataskaitos.
2013 metų rugsėjo mėnesį bendrovės „Sweco“ parengtoje europinio standarto geležinkelio linijos „Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje pastebima, kad jei geležinkelio atšaka eitų per Šiaulių miestą, susikirstų „Rail Baltica“ ir geležinkelio IX B transporto koridorius. Viena vertus, tai reiškia, kad būtų dalijamasi ta pačia vėže, kita vertus, tai vertinama prieštaringai, nes geležinkelio ruožas gali būti labai apkrautas dėl IX B koridoriaus krovinių srauto augimo. Pridedu schemą iš ataskaitos.
Kas tas IX transporto koridorius?
IX koridoriaus (Helsinkis–Sankt Peterburgas–Maskva–Kijevas–Bukareštas–Dimitrovgradas–Aleksandrupolis) vakarinė šaka – IX B automobilių transporto ir geležinkelių transporto koridorius (Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas), kuris nuo Kauno dar šakojasi į Karaliaučiaus sritį – IX D (informacija pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl bendrojo plano).
IX B yra IX geležinkelių koridoriaus Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda atšaka. Kaip matyti iš schemos, tai tarpeuropinis (paneuropinis) geležinkelio transporto koridorius.
Panevėžio miesto savivaldybės administracija priima svarbius sprendimus ir 2012 metų pabaigoje Panevėžio miesto valdžia pakeičia savo teritorijų planus, kad būtent taip ir atsitiktų.
Kiek kainuotų Lietuvos valstybei ES geležinkelio „Rail Baltica“ projektas, jei jis eitų per Šiaulius (alternatyva B) ir per Panevėžį (alternatyva A)? Bendrovės „Sweco“ parengtos ataskaita rodo, kad vėžė per Šiaulių miestą kainuotų daugiau.
Akivaizdu – 2013 metais pamirštama 2007 metų Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato „Geležinkelio Rail Baltica galimybių studijos“ svarbiausios išvados ir rekomendacijos (studija čia). Schema iš šios studijos parodo, kokia nuo 2007 metų iki 2012 metų buvo Rail Baltica vizija.
Žalios, mėlynos linijos nurodo europietiško standarto liniją, geltona ir violetinė – rusiško standarto linijas.
2007 metų sausį galimybių studijoje buvo parašyta, kad bus trys paketai. Pagal pirmąjį paketą tiesiama 185 km iš dalies nauja ir tiesesnė linija iš Joniškio per Radviliškį į Kauną. Be to, esama linija gali būti modernizuojama/pratęsiama. Ši galimybė nagrinėjama kaip pirmojo paketo subvariantas. Pagal antrąjį paketą tiesiama nauja ir tiesesnė linija iš Joniškio per Radviliškį į Kauną, bet kaip ir pirmajame pakete, svarstomas ir subvariantas, t.y. esamos geležinkelio linijos tarp šių miestų modernizavimas. Pirmajame ir antrajame pakete geležinkelis neina per Šiaulių miestą, bet gali būti nutiesta atšaka į Šiaulių miestą.
Pirmojo paketo schema:
Pagal antrąjį paketą su Šiaulių miestu atsitinka panaši situacija.
Pagal trečiąjį paketą numatytas ambicingiausias „Rail Baltica“ įgyvendinimo planas, t.y. nutiesti europinės vėžės geležinkelį visuose šiaurės–pietų krypties ruožuose. Šiauliai neminimi.
Pastebima, kad įgyvendinus pirmąjį investicijų paketą, „Rail Baltica“ koridoriuje prognozuojamas keleivių srauto padidėjimas, kurį nulems perėjimas prie kitos transporto rūšies ir kitų maršrutų pasirinkimas. Be to, prognozuojama, kad pirmojo investicijų paketo įgyvendinimas turės įtakos nedideliam keleivių poreikio padidėjimui linijose, „maitinančiose“ „Rail Baltica“ koridorių, tokiose kaip Liepoja – Jelgava ar Klaipėda – Šiauliai.
Antrojo paketo investicijos turėtų ir toliau didinti pietinės „Rail Baltica“ koridoriaus dalies poreikį. Naujoje linijoje tarp Kauno ir Radviliškio 2034 metais prognozuojama metinė keleivių apyvarta yra 1,6 milijono. Trečiajame pakete prognozuojama keleivių apyvarta „Rail Baltica“ trasoje turėtų būti šiek tiek mažesnė nei antrajame pakete. Palyginti maža geležinkelio keleivių apyvarta prognozuojama naujoje geležinkelio jungtyje Ryga–Piarnu–Talinas: 2034 m. numatoma keleivių apyvarta šiuose ruožuose bus nuo 0,3 iki 0,5 milijono keleivių per metus.
Paskaičiuojama, kad pirmasis investicijų paketas yra naudingiausias ir geriausias. Tad Šiaulių miesto galimybės vertinamos labai gerai.
Pirmasis paketas duoda didžiausią investicijų grąžą, todėl laikomas labiausiai pagrįstu ekonominiu požiūriu. Taigi strategiškai būtina nuspręsti, ar geležinkelio linijos „Rail Baltica“ plėtra turi būti vykdoma tobulinant ir modernizuojant esamą plačiosios vėžės geležinkelio sistemą ar kaip nauja savarankiška geležinkelio sistema su europine vėže.
2013 metų bendrovės „Sweco“ ataskaitos pabaigoje pateikiama išvada, kodėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė turi eiti per Panevėžį (alternatyva A): „Vadovaujantis tvaraus (subalansuoto) vystymosi principais atlikto multikriterinio vertinimo apibendrintais rezultatais alternatyva A įvertinta geriau kiekvienos aplinkos – gamtinės, socialinės ir ekonominės – atžvilgiu. Didžiausias skirtumas stebimas lyginant socialinę ir ekonominę aplinkas, tačiau ir gamtinės aplinkos atžvilgiu kumuliatyvinės pasekmės didesnės alternatyvos B atveju. Atsižvelgiant į tai, prioritetine laikytina alternatyva A.“
Pažymėtina, kad 2011 studija, 2013 metų ataskaita pradeda priminti, kad svarbiau yra brėžti tiesesnę liniją pamirštant ekonominę naudą dėl keleivių ir krovinių srautų.
Nuo 2007 iki 2011 metų gegužės mėnesio Šiaulių miesto savivaldybės administracija laukia ir tiki, kad viskas bus gerai.
Šių metų liepos 23 dieną kreipiausi į susisiekimo ministrą, „Rail Baltica“ direkciją, „Lietuvos geležinkelių“ direktorių raštu prašydamas pateikti argumentus, kodėl pastaruoju metu diskutuojama apie Rail Baltica geležinkelio teisimą per Panevėžį, o ne per Šiaulius. Taip pat uždaviau papildomų klausimų. Pakviečiau atvykti į Šiaulius susitikti su žiniasklaidos atstovais, socialiniais partneriais. Mano dokumentai užregistruojami, į juos pažadama atsakyti raštu pagal įstatymą.
Į mano paklausimą atsako Susisiekimo ministerijos atsakingas atstovas pažadėdamas atvykti ir išsamiai pakomentuoja būsimą situaciją. „Rail Baltica“ direkcija, „Lietuvos geležinkelių“ direktorius neatsako, nors rašte primenu, kad privalo atsakyti pagal įstatymo 3, 4, 14 straipsnius „Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą“.
Liepos 25 dieną Šiaulių miesto meras socdemas Justinas Partauskas gauna aplinkos ministro, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo V. Mazuronio raštą, kad būtina rengti planavimo dokumentus dėl Rail Baltica, tačiau Tarybos narių apie tai neinformuoja.
Liepos 29 d. 10 val. miesto Savivaldybės tarybos posėdžių salėje įvyko Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame buvo svarstoma ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos „Kaunas – Lietuvos ir Latvijos siena“ specialiojo plano rengimo problematika.
Netikėtai meras visiems posėdžio dalyviams – Šiaulių rajonų savivaldybių atstovams, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovui V. Japertui – pristato Šiaulių regiono plėtros tarybos sprendimo projektą, kad savivaldybėms būtina rengti planavimo sąlygas, suplanuoti integruotą multimodalinį transporto centrą Šiaulių miesto prieigose. Šio sprendimo teksto posėdžio dalyviai iš anksto negauna. Posėdžio pabaigoje jam pritariama.
Pateikiami Aplinkos ministerijos portale skelbiami dokumentai (ieškoti ČIA).
Per diskusijai skirtą laiką meras J. Sartauskas kalbėti man neleidžia. Kai vis dėlto suteikia žodį, paminiu, kad kreipiausi į susisiekimo ministrą, „Rail Baltica“ direkciją, Geležinkelio direktorių, ir paprašau kartu rengti šiauliečių diskusijas, į jas pakviesti ir šių organizacijų atstovų. Mano pasiūlymą socdemas meras ignoruoja, nors dalis posėdžio dalyvių pritaria.
Taigi nuspręsta toliau veikti pagal mero J. Sartausko slaptą planą: ir toliau neinformuoti šiauliečių, nerengti viešų diskusijų. Taip meras gauna teisę ir toliau rūpintis Rail Baltica klausimu neinformuodamas nei Tarybos narių, nei šiauliečių apie savo rūpesčių rezultatus.
Liūdna, kad vėl veikiama tyliai ir tikimasi geriausių rezultatų be aktyvaus, viešo dialogo su ministrais, atstovais, specialistais. Abejotina, kad tokia veikla gali duot rezultatų Šiaulių miesto ateičiai.
Žiniasklaidoje pasirodo straipsnių apie valdžios neveiklumą (daugiau apie tai čia).
2013 metų rugsėjo 22 dieną pateikiu penkių puslapių apimties pastabas dėl „Rail Baltica“ ataskaitos akcentuodamas Šiaulių miesto privalumus lyginant su Panevėžiu. Pastabas pateikiau pasiremdamas pažįstamų universiteto dėstytojų patarimais, pagal teisininkų konsultacijas, ES ir Lietuvos teisės aktus. Savo pastabas paskelbsiu spalio 8 dieną, nes dabar dar galima teikti pastabas.
Gaila, kad Šiaulių miesto meras, administracijos atstovai neteikia jokių pastabų nuo rugsėjo 9 dienos ir ankščiau, kai reikėjo kaip valstybinei institucijai teikti pastabas. Beveik visos savivaldybės pastabas pateikė rugpjūčio mėnesį, bet Šiaulių miesto savivaldybė (meras ir administracija) nieko nepasiūlė ir ataskaitos tekstui pritarė.
Rugsėjo 19 dieną Tarybos posėdžio metu rinkau parašus, kad meras J. Sartauskas raštu paaiškintų savo neveikimą dėl „Rail Baltica“ ir informacijos neviešinimą. Kitą savaitę sureaguojama: surengiamas Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdis. Ataskaitai nepritariama, kalba daug Tarybos narių, bet konkretumo trūksta.
Tik rugsėjo 24 dieną atsiranda Šiaulių miesto savivaldybės pastabų, pateiktų atsakingų už planavimą atstovų, aplinkosaugos specialistų. Rugsėjo 25 dieną į atvirą posėdį susirenka Šiaulių regiono plėtros taryba (daugiau apie tai čia).
Kas bus toliau?
Spalio 9 dieną 15 val. Šiaulių miesto kultūros centre (Aušros al. 31, Šiauliai) įvyks ataskaitos dėl „Rail Baltica“ viešas svarstymas. Iki tol laiko dar galima teikti pastabas (daugiau apie tai čia).
Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija priims sprendimą dėl tinkamiausios atšakos arba per Šiaulius, arba per Panevėžį po lapkričio 15 dienos. Seime gali būti papildomas balsavimas dėl teritorijų planavimo keitimo dokumentų.
„Rail Baltica“ geležinkelio nebuvimas Šiaulių miestui reiškia papildomų pajamų praradimą. Daugiau argumentų ir įdomesnių faktų pateiksiu sekmadienį.
Daugiau apie „Rail Baltica“ projektą čia.
Kas būtų, jei Šiauliai prarastų „Rail Baltica“? Šiauliams liktų siekti daugiau krovinių geležinkelio ir transporto koridoriumi IX B tvarkant kelius, geležinkelio ruožus, steigiant logistikos centrus Šiaulių mieste, jungiant Šiaulių tarptautinį oro uostą su geležinkelio atšaka.
Liks paneuropinio autokelio vieta. IA automobilių transporto koridoriaus atšaka IA Ryga-Šiauliai-Kaliningradas
X B koridorius kerta Lietuvą rytų–vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą–Minską–Vilnių–Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D – Kauną–Kaliningradą.
IX B yra IX geležinkelių koridoriaus Kijevas– Minskas– Vilnius–Kaunas– Klaipėda.
Transeuropinio IX B Vakarų–Rytų geležinkelio koridoriaus pagrindu bus formuojama svarbiausia Lietuvos urbanistinė ašis. Šiuo geležinkeliu keliaus pagrindinis tranzitinių krovinių srautas, konkuruojantis su analogiškomis trasomis per Baltarusiją–Lenkiją, Latviją, Estiją ir Suomiją. Teks prisiminti Lietuvos bendrąjį planą siekiant šio tikslo Šiaulių mieste.
Lietuvos Vyriausybei ir savivaldybės veikiant kartu teks modernizuoti 4 tarptautinius oro uostus (Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių), kurie yra neatskiriami transeuropinio IX B transporto koridoriaus šakos dalys.
Kas laukia ateityje?
Galima pateikti pastabas bei pasiūlymus nuo š.m. rugsėjo 9 d. iki spalio 9 d. imtinai SPAV ataskaitos rengėjui pagal tinklalapio informaciją.
Viešas supažindinimas su SPAV ataskaita įvyks:
• š.m. spalio 8 d. 10 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje, Laisvės al. 96 Kaune.
• š.m. spalio 9 d. 10 val. Panevėžio miesto savivaldybės salėje (I a.), Laisvės a. 20 Panevėžyje.
• š.m. spalio 9 d. 15 val. Šiaulių miesto kultūros centre, Aušros al. 31, Šiauliuose.
Toliau bus surašomi supažindinimo protokolai. Ataskaita bus taisoma ir pateikta Vyriausybei lapkričio pabaigoje. 2014 metais prasidės darbai…