Mano gyvenimas nenaudingas.
Aš nekuriu darbo vietų kitiems. Net darbo vietą sau sukūriau tik todėl, kad būdama nenaudinga vis dėlto galėčiau dėstyti: kažkas moka už mano paskaitas, parašytas ir išverstas knygas, tada aš perku kitas knygas (tas, kurios man įdomios ir, kažkodėl vis dar naiviai tikiuosi, naudingos mano studentų galvoms) ir jau po to aš jas papasakoju savo studentams. Už labai mažą algą, kurią man moka mane pasamdžiusi valstybė. Nes darbas nenaudingas. Taigi, ir aš menkos naudos šaltinis. Nenaudinga visa tokia.
Atrodo, kad dabar vien drožtukams ir trintukams Vilniaus Savivaldybės taryboje gausiu daugiau nei Vilniaus universitete už Šiuolaikinės ekonominės minties paskaitas. Biurokratai supranta, kokios nenaudingos visos tos knygos ir juose guldomos idėjos. Man bus leista dengti išlaidas už taksi (kam man tas taksi, žmonės, troleibusai juk dar neatšaukti ir vairuoti moku?), įmautes, automobilio gėrį visokį (na, ten draudimas bei techninės apžiūros). Bet va knygos sąraše pažymėtos išskirtinai — už jas NEDENGS. Nes tai knygos, dalykas nenaudingas.
Tai reiškia, kad neatgausiu tų bemaž 40 eurų, kuriuos turėsiu sumokėti už knygą, kuri, maniau, bus ypatingai svarbi mano darbui savivaldybėje ir kurios ilgai ieškojau įvairiuose puslapiuose aiškindamasi, kokios knygos geriausiai padeda suvokti vidutinio dydžio miesto finansų problemas. Taigi, Municipal Finances: A Handbook for Local Governments, by C.D. Farvacque-Vitkovic. Išleido Pasaulio bankas. Skirta tokiems kaip aš dabar, kurie lyg ir turėtų mąstyti, ką daryti, kai tikslų daug, bet lėšų labai mažai.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.