Lietuvos užsienio politikos rėmuose labai retai svarstomas santykių su Kinija klausimas. Tuo metu, kai aštrėjantys JAV ir ES santykiai su šia ketvirtąja [JAV, ES, Rusija] geopolitine galia yra itin dažnai aptarinėjami Vakarų spaudoje, Lietuvoje stovi tyla.
Seimo pirmininkas „Žinių radijo“ laidoje netgi pareiškia, kad tai nėra joks Lietuvos klausimas. Tačiau Lietuva itin aktyviai dalyvauja prieš penkerius metus Kinijos iniciatyva suburtame 16+1 bendradarbiavimo formate. Pastarasis sulaukia ir labai nevienareikšmiškų vertinimų Briuselyje bei ES valstybių sostinėse.
Plačiau šis klausimas aptartas praėjusios savaitės mano spaudos konferencijoje, kurią galite pažiūrėti čia:
Ką šiuo klausimu darau dabar? Praėjusią savaitę pakartotinai kreipiausi į Finansų ir Užsienio reikalų ministerijas dėl finansų ministro Viliaus Šapokos galimai viršytų įgaliojimų, kai jis be atsakingų Seimo komitetų žinios pasirašė, kaip pats viešai akcentavo, strategines sutartis su Kinijos Liaudies Respublika.
Kartoju: šis klausimas nebuvo svarstomas atsakinguose Seimo komitetuose.
Pirmą kartą tokie paklausimai šioms institucijoms buvo išsiųsti dar liepos viduryje, ir tada klausta, kodėl tokie svarbūs Lietuvai klausimai, kaip antai strateginis bendradarbiavimas su Kinija, nebuvo svarstyti nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose.
Gauti atsakymai, ypatingai tas, kuris pasiekė mane iš Finansų ministerijos, yra klasikinis biurokratinio „atsirašinėjimo“ pavyzdys, kai klausiama vieno, o atsakoma visiškai kita. Taigi, klausta, pirma, kas suteikė Viliui Šapokai mandatą spręsti klausimus, kurių turinys yra akivaizdžiai Lietuvos užsienio politikos klausimas; antra, kodėl šis vizitas ir jo tikslai nebuvo aptarti aukščiau minėtuose (Užsienio ir Europos reikalų) komitetuose; trečia, kaip Užsienio reikalų ministerija vertina tai, kad itin svarbūs sprendimai apie Lietuvos užsienio politiką priimami be Seimo pritarimo?
Atsakymuose klausimai ignoruojami ir rašoma, kad delegacija sudaryta 2018 metų birželio 29 dieną Ministro pirmininko potvarkiu Nr. 124. Kaip bežiūrėsi, tai nėra atsakymas į tuos konkrečius klausimus, kurie buvo užduoti.
Tiesa, Užsienio reikalų ministerija savo rašte tvirtina, kad aptariamas 16+1 formatas nepriima teisiškai įpareigojančių dokumentų, susitikimų proga paskelbiamos tolesnės bendrosios veiklos gairės, valstybės reklamuoja savo pranašumas ir galimybes. Bet ar tikrai tada tai yra strateginiai dalykai?
Užsienio reikalų ministerija pripažįsta ir tai, jog yra „pasirengusi diskutuoti su Seimo nariais, kaip efektyviausia galime įgyvendinti Lietuvos interesus santykiuose su Kinija.“ Tai yra tik pirmas žingsnis, o aš sieksiu, kad klausimas būtų įtrauktas į rudens sesijos Europos komiteto dienotvarkę.
Jau sutarta, kad klausimas bus nagrinėjamas ir specialiame NSGK renginyje, kurio formatas kol kas dar nėra apibrėžtas.