2015 metų gegužės 20 diena
Darbo apimtys Savivaldybės taryboje auga, ir vis sunkiau įveikti augančias popierių – projektų, dokumentų, tyrimų, tekstų – stirtas. Pirmoji neigiama tokios griūties pasekmė išlindo po praėjusio Tarybos posėdžio.
Jeigu būčiau rimčiau pasvarsčiusi, tikrai nebūčiau balsavusi už pateiktą poros patalpų miesto centre nuomos sąlygų projektą. Pagal jį patalpos išnuomotos dvidešimčiai metų už nekintančią 0,3 euro už kv. metrą kainą ikimokyklinei ugdymo įstaigai steigti be jokių įsipareigojimų, kada jos pradės veikti ir koks mokestis bus imamas. Taigi, miestas netenka pajamų, bet iš esmės negauna ir jokių garantijų, kad už tuos pinigus išties artimiausiu metu gaus adekvačios kokybės daugeliui prieinamas paslaugas. Įvertinus ir tai, kad darželis dar, tikėtina, gaus ir po 100 eurų už kiekvieną jį lankantį vaikutį, manau, nuomos sąlygos buvo neadekvačios ir miesto gyventojams nenaudingos. Tai pirmoji mano aiškiai suvokta asmeninė klaida.
Daugiausia laiko per praėjusią savaitę skyriau tam, kad suprasčiau, kokia miesto kontroliuojamų įmonių siūlomo valdymo tvarkos logika. Deklaruojamas tikslas aiškus – veiksmingesnė tokių savivaldybės kontroliuojamų bendrovių (kur savivaldybė valdo daugiau kaip pusę akcininkų balsų) veikla. Esminiai pokyčiai siejami su trim naujais galios centrais – Turto valdymo centru, turto valdymo ekspertų darbo grupe ir Atrankos komitetu.
Numatoma, kad valdymas bus koncentruojamas Turto valdymo centre, kuris steigiamas savivaldybės administracijoje. Tas centras kaupia informaciją ir ją analizuoja. Manau, tokio padalinio atsiradimas logiškas, pateisinamas ir racionalus.
Daugiau klausimų kelia kitos dvi institucijos – turto valdymo ekspertų darbo grupė ir Atrankos komitetas.
Pirmoji – tai mero suformuota ir Tarybos patvirtinta 7 ekspertų grupė, kuri veikia visuomeniniais pagrindais [prisimenate Vergilijaus „Eneidą“ – bijok danajų, net dovanas nešančių…]. Turto valdymo centras minėtiems „išminčiams“ (nepriekaištingos reputacijos, aukštos kompetencijos, kupiniems visokių žinių – nuo finansų iki strateginio planavimo bei viešųjų interesų tenkinimo….) teikia visą informaciją, o jie už tai atsilygina Tarybai „rekomendacinio pobūdžio“ sprendimais.
Atrankos komitetas – dar mažiau aiškus darinys. Tai irgi visuomeninis [danajų dovanos plaukia Savivaldybės koridoriais toliau…] trijų narių organas, kurį skiria Administracijos direktorius. Tie trys nariai (dėmesio, tai aukštos kompetencijos didelę patirtį privačiame sektoriuje sukaupę žmonės, kurie „turi žinių“, kaip tenkinti viešuosius interesus) irgi gauna informaciją iš Turto valdymo centro ir atrenka savivaldybės valdybų narius bei vertina jų darbą.
Kol kas dokumentą po Komitetus ir susitikimus su tarybos nariais nešioja jaunas žmogus, kuris prezidentauja Baltic Institute of Corporate Governance ir norintiems už 2500 eurų suteikia galimybę apsilankyti trijų savaitgalių seminaruose, kur bus įgytos visos minėtos aukštos kvalifikacijos nepriklausomų valdybos narių kompetencijos (primokėjus 2000 eurų, galima nuskristi į Stokholmą ir išklausius savaitgalio kursą gauti valdybos pirmininko kompetencijas liudijantį dokumentą). Informaciją apie kainas ir keliones pavyko gauti paskambinus į tą institutą ir pasikalbėjus su direktoriumi aka sales menedžeriu (įrašą turiu). Pristatydamas dokumentą Ekonomikos ir finansų komitete ir susitikimų metu jaunasis direktorius akcentavo, kad jų institutas skleidžia gerąją OECD patirtį (nuorodas į dokumentus, apie kuriuos rašysiu vėliau ir kuriais, matyt, remsiuosi dar ne kartą, jis persiuntė), tiesa nutylėjo, kad kartu su direktoriaus pareigomis jis dirba ir kursų sales (suprask, pardavimų) menedžeriu (pokalbiai vyksta naujuoju „spyku“, kur pramaišiui įterpiami angliški žodžiais, kurie lyg ir turi įrodyti išskirtines kompetencijas bei išsilavinimus). Toks gerų kursų platinimas ir pardavimas tikrai nėra blogis, priešingai, puikus dalykas. Blogis tai, kad kažkodėl vienų kursų vadovas be jokios konkurencijos, tarsi Lietuvoje neveiktų nei ISM, nei TVM, pateikiamas lyg išminties šaltinis, iš kurio privalome gerti.
Jei vieno paslaugų teikėjo kontekste vertinsime siūlomo projekto nuostatas, kyla, kaip dabar sakoma, įvairių minčių. Kas ir kaip gali garantuoti, kad visuomeniniai (tiesa, priešingai nei Tarybos nariai, atskaitingi tikrai ne visuomenei…) ekspertai ir atrankos šulai tikrai neturės nuosavų privačių interesų (tarkime, kol kas tik tarkime, išsiaiškinti vidinę komercines funkcijas vykdančios Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės informaciją ir jos pagrindu pasiruošti akcijų platinimui biržoje…?)
Viena rimčiausių ekonomikos ir valdymo problemų yra atstovaujamojo ir agento problema (principal-agent problem, jeigu jau angliški žodžiai skamba rimčiau). Vadinamasis ekonominio sandorio dalyvių interesų konfliktas, kai agentas (atstovaujantysis, mūsų atveju – ekspertas ir/ar Atrankos komiteto narys), realizuodamas asmens, duodančio nurodymą (atstovaujamojo, šiuo atveju – miesto gyventojų ir Savivaldybės) interesus, pasinaudodamas informacijos asimetrija, gali siekti asmeninės naudos. Pavyzdžiui, valdybos narys remia ir priima tokius sprendimus, kurie sustiprina jo padėtį įmonėje, tačiau vertinant iš įmonės ar plačiau – Vilniaus miesto gyventojų perspektyvos, jų sprendimai nėra optimalūs ir /arba naudingi tiems, kurie ketina dalyvauti tokių įmonių privatizavimo procese.
Kita vertus, pristatant projektą nuolat girdime, kad Savivaldybės kontroliuojamos įmonės dabar bus valdomos remiantis technine analize, kuri esą iš valdymo eliminuos politiką. Še tau, boba, ir Devintinės!
Trumpai. Techninė analizė yra ABSOLIUČIAI politinė, mat ji paremta tam tikra tikėjimo idėja. Bendrai kalbant, techninė analizė – tai finansinė duomenų analizė, kuria bandoma nustatyti, kaip ateityje keisis akcijų kursas. Techninė analizė paremta trimis prielaidomis (tikėjimu…), kad (1) rinka įvertina visus akciją veikiančius veiksnius, o tai reiškia, kad, kaip aiškino tokios technikos guru Johnas Murphy, „techninės analizės profai tiki, kad visa, kas gali veikti įmonės akcijų kainas: psichologija, valdymo ypatumai, psichologija, etc. – jau matoma akcijos kainoje“; (2) kainos kinta pagal tam tikras tendencijas ir (3) istorija kartojasi.
Bendroves galima vertinti techninės analizės priemonėmis, bet net sutikus, kad tai būtina ir gera priemonė, ji tikrai nėra vienintelė.
Pastabų ir klausimų laukiu savo tinklaraštyje, kur artimiausiu metu plačiau atsakysiu į tuos klausimus, kurie kartojasi.