Author name: Irena Vasinauskaitė

Nuo bačkos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas – ar tilps dviese?

Paskutiniojo rudens mėnesio pabaiga nustebino iki graudulio, kai išgirdęs politikų samprotavimus nežinai žmogus: verkti ar juoktis. Tuomet mintis sustingdo apgailestavimas, kad ir vėl keliems metams – iki kitų rinkimų – atidedamas nors kiek rimtesnis svarstymas, ką daryti, jog rimtos problemos būtų sprendžiamos rimtai, o dar geriau – kad nebūtų laukiama, kol jos taps netgi labai rimtos?

Nežinau, kaip tilps ant bačkos LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ir LR Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, tačiau tegul išeities ieško patys: susiglaudžia, vienas kitą stumteli ar nušoka abu ir mums įrodo, kuris „nugrybavo“ labiau.

Irena Vasinauskaitė. Kas baisiau už džihadą?

Su didžiausiu rūpesčiu domimės, kas vyksta Sirijoje, užjaučiame meilės miesto – Paryžiaus – žmones, nes didis skausmas – prarasti artimuosius, kai nesitiki, kad būtent tavąjį likimą sudarkys teroro aktas, kai nė nedrįsti įgarsinti žinios, kad Trečiasis Pasaulinis karas jau už kiemo vartų…

Irena Vasinauskaitė. Žmonių širdžių deputatas

Daugiau nei prieš du mėnesius Šiaulių miesto Rėkyvos gyvenvietės bendruomenė [pirmininkė – Nijolė Malakauskienė] pagerbė savo Kovo 11-osios Akto Signatarą Romualdą Ozolą, kuris 1990 metų vasario 24 dieną čia buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją tarybą [Atkuriamąjį Seimą]. Prie įėjimo į bendruomenės bei seniūnijos patalpas buvo atidengta skulptoriaus Jono Vaitkevičiaus sukurta Atminimo lenta, primenanti, kad prie mūsų Nepriklausomos valstybės atkūrimo ištakų stovėjo doras vyras, net savosios pavardės skambesiu liudijantis tvirtumą, kuriam už sąžiningą dalyvavimą didžiojoje politikoje teko sumokėti labai brangią kainą – patirti asmenines netektis ar tiesiog buldozerinę buvusių Sąjūdžio bendražygių neapykantą…

Irena Vasinauskaitė. Už ką jiems valstybė, t.y mokesčių mokėtojai, moka algas?

Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos susitikime su miesto meru Artūru Visocku bei jo komanda žmonės domėjosi, kiek Šiauliuose yra Ukrainos piliečių, pabėgusių iš karinio konflikto zonos ir prašančių prieglobsčio arba turinčių darbo vizas. Tuomet A.Visockas patikino, kad Ukrainoje karas nevyksta. Tačiau šių eilučių autorei primygtinai reikalaujant, minėtas klausimas miesto valdžiai buvo pateiktas raštu. Šiaulių administracijos direktoriaus pavaduotojas konservatorius Martynas Šiurkus, pavaduojantis savivaldybės administracijos vadovą, paprašė LR VRM Migracijos departamento pateikti oficialų atsakymą į Bendruomenių konfederacijos pirmininkės Nijolės Malakauskienės raštą apie Šiauliuose gyvenančius Ukrainos piliečius.

Irena Vasinauskaitė. „Žmogus ir knyga – neišskiriama duotybė“

Tokiais žodžiais pradėjo rudeninį Šiaulių „Saulės deltos“ (leidyklos vadovė Jadvyga Kauneckienė) knygų pristatymą Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys. Pasidžiaugti yra kuo – per 25 leidyklos gyvavimo metus skaitytojus jau pasiekė 485 knygos. „Saulės deltos“ darbinis moto – lotyniška sentencija: „Išgirstas žodis – pamirštamas, parašyta raidė lieka“.

Irena Vasinauskaitė. „Negalvokite, kad mes čia tokie bambukai, kuriems niekas nerūpi“ (Šiaulių meras Artūras Visockas)

Pakako vos poros mėnesių, kad Šiaulių visuomenininkai suderintų laiką, kada miesto meras Artūras Visockas galės susitikti su jais. Į artipilnę P.Višinskio konferencijų salę meras atsivedė ir savo pavaduotoją socialdemokratą Domą Griškevičių bei administracijos vicedirektorių konservatorių Martyną Šiurkų.

Irena Vasinauskaitė. Suomijos premjeras pasisiūlė apgyvendinti pabėgėlius savo užmiesčio name – kiek jų priglaus mūsų Turniškės?

Pranešimas apie Suomijos premjero Juha Sipila ketinimus padėti iš nuolatinių gyvenamųjų vietų Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje karo, skurdo bei bado išvytiems nelaimėliams viename mūsų sisteminių portalų puikavosi trumpai – vos spėjau perskaityti ir garsiai paironizuoti: koks užkrečiantis pavyzdys mūsų bestuburei valdžiai, jau mikčiojančiai, kad pagal išgales sutiks priimti ne 350, o per 2000 pabėgėlių… O gal čia tik aš ko nors nesupratau – gal premjeras Algirdas Jonas Butkevičius bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėjo apie savo asmenines ar savo luomo išgales?

Irena Vasinauskaitė. Valstybės vardu – prieš pilietį?

Skaitydama Kastyčio Braziulio straipsnį „Slaptieji agentai visuomeninėse organizacijose: ar galima tai pateisinti?“ prisiminiau ir savo 27 metų visuomeninėje veiklos patirtis.

Neperdedu: apie sovietinių sekimo struktūrų darbo metodus, ko gero, ir romaną galėčiau parašyti. Gal todėl, kai skaitau šių laikų saugumo struktūrų ataskaitas, „tenkančias“ mūsų, paprastųjų mirtingųjų, akiai, suprantu, kaip nedaug kas pasikeitė: ko gero, visais laikais etatiniams sekliams – „visuomenės prievaizdams“ – svarbu ne tik pateisinti jiems skiriamą finansavimą, bet ir nežaboti fantazijos – juk būtų gerai užsitikrinti dar didesnį…

Irena Vasinauskaitė. Tikro gerumo ilgesys, arba Apie renginius, kuriuose būna nejauku

Šiemet Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojui, Sąjūdžio knygnešiui, vieno iš Lietuvos Respublikos pasienio ir nacionalinio saugumo sistemų pirmeiviui Vincui Danieliui būtų sukakę 53-ji. Tačiau jau dvidešimt metų, kaip jo su mumis nebėra. Ilsisi Šiaulių rajono Meškuičių kapinaičių ramybėje greta irgi labai anksti mirusio tėvo. Vis mažesnis ir mažesnis būrelis bendražygių užsuka tos rimties sutrikdyti: kas užsieniuose įsidarbinęs, kas jau savam kalnely atgulęs…

„Kai 1980 m. man reikėjo jaunų žmonių kronikai platinti, paprašiau Meškuičių vidurinės mokyklos istorijos mokytoją Joną Abromavičių, kurį pažinojau, kad ką nors rekomenduotų, – prisimena Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Albertas Špokas. – Pasiūlė jaunuolį Vincą Danielių. Tik vienas? Tuomet dar perklausiau, daugiau patikimų neturi? Atsakė mokytojas, kad vienas, užtat KOKS (išskirta autorės – red. past.)…“

Irena Vasinauskaitė. Tuščias opozicijos populizmas, arba Keistesnio, švelniai tariant, kreipimosi dar nesu skaičiusi…

Neeiliniame Šiaulių Tarybos posėdyje pagaliau nutrauktas Menų inkubatoriaus projektas. Jis buvo, yra ir dar ilgai bus miestui labai nuostolingas, meno ir kultūros žmonėms nereikalingas, tačiau net dvi Tarybos kadencijas tvirtą politikų „stogą“ turėjęs objektas. Dabar 400 000 eurų ES paramą grąžins ne projekto stūmikai ar iš jo pasipelnę politikai ir verslo rykliai, o Šiaulių biudžetas, t.y. visi miestelėnai solidariai.

Pasikartosiu ir dar ne sykį kartosiu: kada pagaliau rinkėjai pradės skaičiuoti savo pinigus, įvairiausių mokesčių pavidalu surenkamus į bendrą miesto kasą?

Scroll to Top