Author name: Irena Vasinauskaitė

Irena Vasinauskaitė. Menų ar korupcijos inkubatorius?

„Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių“ – taip galima įvertinti Šiaulių miesto Tarybos narių elgesį paskutiniame posėdyje: nepagarba rinkėjams ir toliau demonstruojama. Patyčių kultūra tarp politikų išsikerojusi kur kas plačiau nei nuodingieji Sosnovskio barščiai.

Dėl sprendimo projekto „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ nutraukimo balsavime dalyvavo tik 15 tarybos narių (valdančioji koalicija su meru Artūru Visocku priešakyje), kiti miesto Tarybos politikai… „apsimetė“, kad jų posėdyje nėra: tiesiog ištraukė balsavimo korteles ir taip panaikino kvorumą.

Irena Vasinauskaitė. Taryba nauja. O tradicijos?

Birželio mėnesio Šiaulių miesto tarybos posėdį stebėjo mažne keturios dešimtys visuomenės atstovų, kitaip tariant, rinkėjų. Gal todėl 6-asis šios kadencijos posėdis buvo gana konstruktyvus, tradiciškai nukrypstant nuo svarstomų klausimų nereikšmingais „pasišpilkavimais“ bei skelbiant pertraukėles dėl stringančios garso ir kt. technikos. Taip, išrinktųjų populistinių triukų ir geriausia aparatūra kartais neatlaiko.

Irena Vasinauskaitė. Šiaulių tarybos opozicija mausto rinkėjus, arba Ką daryti, kai oponuojama nekonstruktyviai?

Buvau sau davusi žodį nerašyti apie šios kadencijos Šiaulių miesto Tarybos darbą. Maniau, bus etiška, jei patylėsiu – pati dalyvavau rinkimuose. Mūsų kandidatų sąrašas juos pralaimėjo, t.y. žmonės pasirinko kitus, tai nėra ko kritikuoti tų, už kuriuos balsavo šiauliečiai.

Persigalvojau, nes tokio jovalo, koks dabar yra Šiaulių miesto Taryboje, dar nemačiau per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

Irena Vasinauskaitė. Geriausias Romualdo Ozolo atminimo įamžinimas – tęsti jo pradėtus darbus

Pirmieji pačių rinkto signataro Romualdo Ozolo atminimą nusprendė įamžinti Šiaulių Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės nariai. Atkuriamojo Seimo (Lietuvos Aukščiausiosios tarybos) narys mažne kas savaitę atvykdavo į Rėkyvos rinkimų apygardą, kartu su padėjėjais priiminėdavo rinkėjus asmeniniais klausimais, susitikinėdavo su darbo kolektyvų nariais, bendruomenių žmonėmis. Jis rėkyviškiams pasiūlė burtis bei organizuotai veikti. Taip gimė pirmosios pilietinės bendruomenės.

Irena Vasinauskaitė. Ką slepia dar viena dūmų uždanga?

Virš Lietuvos giedras dangus?

Daugiau nei treji metai praėjo nuo tos dienos, kai Garliavoje iš gimtųjų namų į nežinią kojomis į priekį buvo išnešta maža klykianti mergaitė. Kur ji šiuo metu slepiama, niekas nežino – tam ji ir paversta „valstybės paslaptimi“, tačiau kartkartėmis jos artimieji, gynėjai, rėmėjai, visi – ir tikintys vaiko tragedija, ir smerkiantys tuos, kurie tiki – skaito vieno dienraščio sekamas įvairaus žanro pasakas. Šį savaitgalį skaitėme neva aštuonmetės laišką, iliustruotą nuotrauka, kurioje Laimutė Stankūnaitė apglėbusi neva dukterį – kokių penkerių metų.

To dar maža. Anksti pabudęs, bet taip ir neprisikėlęs dienraštis detaliai aprašo, kur šiuo metu yra mergaitės teta, ką ji veikia, valgo, kuo vilki ar važinėja. Tačiau Šiaulių prokurorė Nina, matyt, to leidinio neskaito, pats leidinys savo pilietinės pareigos neatlieka – tinkamai atitinkamų organų neinformuoja. Priešingu atveju Neringos Venckienės ekstradicija jau seniai būtų suorganizuota. Beskaitant paskutines teismų naujienas kilo ir kitas klausimas: gal teisėjas A.Cininas, teismo sprendimu „atšaukęs“ mūsų Tėvynės okupaciją, galėtų ir teisėjai N. Venckienei kokį kaltinimą nubraukti – kad ir proporcingumo motyvais?

Irena Vasinauskaitė. Myli – nemyli. Prisimena – pamiršo…

Kažko šiemet birželio 3-iajai niekaip nepražysta mano sodo ramunės. Šiaip tuo laiku jau galėdavau skinti jas glėbiais ir nunešti Anapilin išėjusiems pirmosios Šiaulių Sąjūdžio Tarybos nariams. Iš keturiasdešimties pirmeivių tarp mūsų nebėra jau septynių: tautodailininko Zigmo Vaišvilos, elektriko Leonardo Staškevičiaus, mediko Alberto Griganavičiaus, žurnalisto Adolfo Mikalausko, šaltkalvio Petro Petrausko, poeto Juozo Sabaliausko, aktoriaus Prano Piauloko… Keista, bet kai vis mažiau ir mažiau nuoširdžiai bendrauja gyvieji, traukia parymoti prie kokio bendražygio Amžinojo poilsio vietos bei prisiminti…

Mūsų teisė rinktis: sąžiningai ar kaip visada…

Tiesos.lt visuomeninis reporteris Vladas Vaitiekaitis, pastebėjęs keistų komentarų pliūpsnį po publikacijomis portale, bando klausinėti Lietuvos sąrašo Tarybos narių, ką tai galėtų reikšti. Tuo labiau, kad ir Tiesos.lt skaitytojams, ir šios nesisteminės politinės partijos gerbėjams labai rūpi, ar Lietuvos sąrašas 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvaus.

Pirmoji atsiliepė šiaulietė Irena Vasinauskaitė.

Irena Vasinauskaitė. Sisteminių partijų šokas, arba Kas valdys Šiaulius?

Kai rinkimus laimi neplanuoti ar sisteminių partijų nepageidaujami asmenys, lengvą sukrėtimą patiria ir pralaimėjusieji, ir pergalę pasiekusieji.

Manau, būtent todėl ilgamete patirtimi besigiriantys Šiaulių politikai dabar visaip viešojoje erdvėje stengiasi sumenkinti išrinktojo mero Artūro Visocko gebėjimus suburti stabilią valdančiąją koaliciją. Juolab kad ir pats nugalėtojas, išvykdamas atostogauti, suteikė peno diskusijoms apie nestandartinius, sakykim taip, naujosios miesto galvos sprendimus.

Irena Vasinauskaitė. Visuomenininkams – valdžios patyčios, arba Kodėl nesišypso Nijolė Malakauskienė

Kaip manote, kada valdžia uoliausiai apgaudinėja rinkėjus? Nežinote? Ogi vasarą, kai žmonės bando atostogauti atsipūtę, nes kada dar, jei ne per karščius pailsėsi nuo šildymo kainų pasiutpolkės. Kitas palankus metas – rinkiminių kampanijų įkarštis, kai viešosios balsų medžioklės užgožia kasdienes valdžios vyrų bei moterų avantiūras – pamatę, kad nebelieka vilties išlikti prie sprendžiamosios galios ėdžių, politikai stengiasi aprūpinti save bei sau artimas interesų grupes. Ir sukasi labai spėriai.

Scroll to Top