Author name: Leonas Merkevičius

Paskelbta nutartis dėl E. Kusaitės pareikšto nušalinimo teisėjui ir sekretorei

Šiandien, spalio 4 d., Vilniaus apygardos teisme, Eglės Kusaitės apeliacinėje byloje dėl „grasinančios SMS“ Generalinės prokuratūros prokurorui J. Lauciui, paskelbta nutartis dėl E. Kusaitės pareikšto nušalinimo teismo posėdžiui pirmininkaujančiam teisėjui P. Frolovui bei teismo sekretorei.

Reikšdama nušalinimą P. Frolovui, mergina šį reikalavimą grindė pastarojo aplaidumu nagrinėjant jos apeliacinį skundą „įžeidimo“ byloje ir, jos nuomone, sąmoningu noru priimti jai nepalankų sprendimą, pateikdama keletą faktų kaip įrodymus, kad minėtas teisėjas neįsigilino į bylą.

Nušalinimas teismo posėdžio sekretorei buvo pareikštas dėl pastarosios veiksmų praėjusiame posėdyje, kai ji nurodė merginai sėstis žiūrovams skirtoje vietoje, atskirai nuo advokato, be jokios galimybės pasidėti bylos dokumentus ir rašyti. Į klausimą, kokiu pagrindu sekretorė taip nurodo, nuskambėjo atsakymas, kad tokia yra tvarka, ir raginimas sėsti ten, „kur priklauso sėdėti“.

Teisėjų kolegija atmetė nušalinimo, pateikto pirmininkaujančiam teisėjui P. Frolovui, motyvus, tačiau patį nušalinimą patenkino, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl teisėjo nešališkumo.

Reikalavimas nušalinti teismo sekretorę buvo atmestas nurodant, kad nušalinimo reikalavimą grindžiantys sekretorės veiksmai yra formalaus pobūdžio, negalintys turėti įtakos teismo sprendimui.

Dėl pirmininkaujančio teisėjo P. Frolovo nušalinimo byla bus perduota nagrinėti kitai teisėjų kolegijai.

Dėl minėtų sekretorės veiksmų E. Kusaitė įteikė skundą lygių galimybių kontrolierei. Skunde nurodoma, kad teismo metu jai buvo sąmoningai sudaromos blogesnės sąlygos dalyvauti teismo posėdyje, vesti bylos užrašus, naudotis teise į gynybą, verčiant viešai persėsti iš vietos, kurioje pagal jos socialinį statusą ji yra „per prasta sėdėti“. Tuo tarpu nukentėjusiuoju pripažintas J. Laucius sėdėjo su valstybinį kaltinimą palaikančia prokurore prie to paties stalo. Skunde prašoma atlikti tyrimą dėl minėtų diskriminacinių veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 ir 2 dalį, bei inicijuoti kaltų asmenų patraukimą baudžiamojon, administracinėn ar drausminėn atsakomybėn.

Eglės Kusaitės apeliacijos byloje dėl „grasinančios SMS“ posėdis

Šiandien, spalio 2 d., Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Eglės Kusaitės apeliaciją byloje dėl „grasinančios SMS“ Generalinės prokuratūros prokurorui Justui Lauciui. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas Eglę Kusaitę pripažino kalta už Generalinės prokuratūros prokuroro J. Lauciaus įžeidimą ir grasinimus jam ir skyrė 7 tūkst. 800 litų (60 MGL) baudą, sumokant ją per dvejus metus.

E.Kusaitė tvirtina J.Lauciui žinutės nesiuntusi ir padavė apeliaciją.

Posėdžiui dar neprasidėjus, teismo sekretorė liepė merginai atsisėsti pirmoje eilėje, su žiūrovais, atskirai nuo advokato. Dviprasmiškai nuskambėjo jos raginimas sėsti ten, „kur priklauso sėdėti“. Dėl šio sekretorės veiksmo Eglė Kusaitė pačioje posėdžio pradžioje pareiškė jai nušalinimą. Ji taip pat pareiškė nušalinimą pirmininkaujančiam teisėjui P. Frolovui motyvuodama tai pastarojo aplaidumu nagrinėjant E. Kusaitės apeliacinį skundą kitoje byloje ir, jos nuomone, sąmoningu noru priimti jai nepalankų sprendimą. Mergina pateikė keletą faktų kaip įrodymus, kad minėtas teisėjas neįsigilino į bylą.

Nutartis dėl nušalinimo bus skelbiama ketvirtadienį, spalio 4 d., 8.30 val.

Dariaus Kuolio byla: piliečiai sakė tai, ką patvirtino Vilniaus apygardos Administracinis teismas

Šiandien, spalio 1 d., eilinėje Dariaus Kuolio byloje (tokių šiuo metu yra trys) įvyko eilinis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdis, kuriame liudijo Vilniaus apygardos Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialistas G. Levulis, kuris ir buvo surašęs administracinį teisės pažeidimo aktą už gegužės 3 d. prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) surengtas pilietines apeigas, kuriomis siekta įpūsti drąsos ministrui A. Melianui grąžinti į pareigas atleistus buvusius FNTT vadovus V. Gailių ir V. Giržadą.

Liudytojas teigė, kad gegužės 3 d. apie 12 val. gavo informaciją apie galimą nesankcionuotą piketą ir su kitais 4 pareigūnais išvyko į įvykio vietą, kur netrukus pradėjo rinktis žmonės – jų buvo ne daugiau devynių. Dariui Kuoliui paprašius patikslinti, kas jam pranešė apie būsimas apeigas ir kokias vadovybės instrukcijas gavo, liudytojas paaiškino, kad apie būsimą renginį galbūt sužinojo policijos tinklalapyje, nors tiksliai nepamena, ir teigė jokių instrukcijų negavęs, o viską sprendė pats vietoje. Kad tai buvo piketas nusprendė iš to, jog viena moteris buvo su plakatu, kurio turinio jis nebeatsimena. Pasak jo, susirinkę žmonės skambino varpeliais, pavojaus nekėlė, tačiau jo perspėti, jog nesilaiko įstatymo numatyto atstumo, nekreipė į tai dėmesio aiškindami, kad čia vyksta apeigos. Į D. Kuolio klausimą, ar besimokydamas policijos akademijoje ką nors girdėjęs apie Atgimimo laikais vykusias pilietines apeigas, liudytojas sakė, kad ne, nors mitinguose dalyvavęs. D. Kuolys, išvardijęs kelias kitas analogiškas akcijas (pavyzdžiui, kovo 28 d. ar gegužės 17 d.), kai bylos nebuvo keliamos, paklausė liudytojo, ką jis, kaip pilietis ir pareigūnas, apie tai mano. Šis atsakė, kad jis ten nebuvo ir negali vertinti savo kolegų veiksmų. D. Kuolys klausė G. Levulio, kodėl jis neįspėjęs ministro A. Meliano, kad šis nedalyvautų nesankcionuotame susirinkime, kai pastarasis apie penkias minutes bendravo su apeigų dalyviais dėkodamas jiems už pilietinį aktyvumą.

Teismą stebėję žmonės kartkartėmis negarsiai nusijuokdavę, apskritai vyravo pakili nuotaika, kurią aktyviai palaikė sesuo Nijolė Sadūnaitė.

Savo baigiamojoje kalboje Darius Kuolys, remdamasis užsienio politologais, įvardijo padėtį Lietuvoje žodžiu „putinizacija“, kurios pagrindiniai bruožai yra teisminės veiklos politizavimas, selektyvus teisingumas ir sprendimų subjektyvumas.
Darius Kuolys prašė Teismo atsižvelgti į Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėjų kolegijos sprendimą, kuriuo nurodoma grąžinti į pareigas FNTT direktoriaus pavaduotoją majorą V. Giržadą. Tokie R. Palaičio veiksmai neteisėtai atleidžiant V. Gailių ir V. Giržadą iš darbo vertinintini kaip pagalba kriminaliniam pasauliui, siekiančiam susidoroti su minėtais pareigūnais. Prieš šį neteisėtą veiksmą ir buvo nukreiptos pilietinės apeigos.

Sprendimą byloje numatoma skelbti spalio 22 d.

Panaikinta dar keturių „Drąsos kelio“ kandidatų į Seimą teisinė neliečiamybė

Kauno apygardos prokuratūros prašymu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį, rugsėjo 28-ąją, panaikino keturių Drąsos kelio kandidatų Seimo rinkimuose – Ryčio Saladžiaus, Juozo Valiušaičio, Tautrimo Januševičiaus ir Evelinos Paltanavičiūtės-Matjošaitienės – teisinę neliečiamybę.

Visi susirinkusieji atkreipė dėmesį, kad prokuroras, aiškindamas prašymo motyvus, negalėjo suvaldyti kojų, ypač kairės kojos, drebulio, kuris jį kankino viso posėdžio metu.

J. Valiušaitis savo kalboje pabrėžė, kad byla prieš jį keliama tik dėl to, kad jis su fotoaparatu 3 minutes buvo liudininkas to, kaip vykdomas teismo sprendimas. Pavadinęs situaciją Lietuvoje Baltarusijos įvykių atkartojimu, jis priminė Zenono Vaigausko, kaip LDDP organizuoto „Klimaičio gelbėjimo komiteto“ vadovo, vaidmenį 1993 metais. „Ar ne už anuos nuopelnus Vaigauskui ir buvo suteiktos šios pareigos“, – klausė J. Valiušaitis. Z. Vaigauskas mėgino nutraukti kalbą, sakydamas kad jau baigėsi kalbai skirtos 5 minutės, tačiau išgirdęs, kad dar ne, nutilo ir leido pabaigti. J. Valiušaitis komisijai pateikė apžiūrėti atsineštas dideles fotografijas su Garliavos šturmo vaizdais, kad komisija galėtų pati susidaryti nuomonę apie tai, kokių „nusikaltėlių“ neliečiamybės klausimą jie svarsto. Po šios kalbos sekė ilgi plojimai. Z. Vaigauskui teko aiškinti, kad Klimaičio-Kliugerio bendradarbiavimo su KGB faktas neįrodytas. Kaip ir kitais analogiškais atvejais, Z. Vaigauskas ragino kandidatus būti drąsius ir nebijoti atvykti į apklausas ir ten įrodyti savo tiesą, taip pat priminė signatarus išteisinantį teismo sprendimą.

Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė, kuri taip pat atstovavo ir neatvykusiam Tautrimui Januševičiui, nesutiko su neliečiamybės atėmimu, ir pareiškė, kad ji neatvyks į jokias apklausas iki spalio 14 dienos (pirmojo rinkimų turo), motyvuodama tuo, kad tai neišvengiamai sukliudytų jos rinkimų kampanijai. „Nemeluokite“, – ištarė E. Paltanavičiūtė-Matjošaitienė prokurorui, mėginusiam įtikinti, kad jis neturi iš policijos gautos medžiagos. Paklaususi drebančio prokuroro, kiek žmonių šioje byloje apklausta, o kiek ne, išgirdo standartinį atsakymą, kad tai ikiteisminio tyrimo paslaptis. Salėje pasigirdo juokas.

Komisijos narių balsavimas įvairove nepasižymėjo: vienas balsas – prieš, vienas susilaikė, likusieji vienuolika – už.

Rugsėjo 21 dieną VRK panaikino kitų dviejų „Drąsos kelio“ kandidačių į Seimą – partijos lyderės Neringos Venckienės ir Audronės Skučienės – teisinė neliečiamybę.

Nuotraukos: Aušra Gabalytė

Po vakarykščių publikacijų išmontuota VSD kamera

Vakar, rugsėjo 19 d., tarp 16 ir 17 val., t.y., nepraėjus dviem valandoms nuo straipsnio apie sekimo kameras VU pasirodymo portale Alfa.lt, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto trečio aukšto septintajame lange buvo pastebėtas sujudimas: plaunamas langas, išmontuojamas iš lauko pusės įtaisytas įrenginys, primenantis anteną ar mikrofoną bei ant palangės stovėjusi dėžė su viduje esančia kamera, į savo vietą grąžintas kaktusas.

Teismo posėdis Kusaitės byloje dėl „melagingo pranešimo apie nusikaltimą ir melagingo įskundimo“

Šiandien įvyko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo posėdis Eglės Kusaitės byloje dėl „melagingo pranešimo apie nusikaltimą ir melagingo įskundimo“.

Eglė Kusaitė kaltinama tuo, kad 2010 m. liepos 2 d. skunde melagingai teigė buvusi fiziniu smurtu ir aktyviu psichologiniu bei medicininiu poveikiu verčiama pripažinti jai reiškiamus kaltinimus. Vilniaus apygardos teismo 2010-07-02 nutartis įpareigojo atlikti minėto skundo tyrimą, tačiau prokuroras Gintaras Jasaitis 2010-12-10 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, esą „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Byla buvo iškelta pačiai Eglei Kusaitei, kaltinant ją melagingu įskundimu.

Įvyko Eglės Kusaitės teismo posėdis

Šiandien Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme Eglės Kusaitės byloje parodymus davė areštinės slaugytoja Ana Balujeva. Šioje byloje Eglei Kusaitei pareikšti kaltinimai melagingais skundais apie areštinėje patirtą fizinį ir psichinį smurtą, siekiant išgauti prisipažinimą padarius inkriminuojamus veiksmus.

Scroll to Top