Author name: Mykolas Deikus

Mykolas Deikus. Kas plaukioja vietos savivaldos barščiuose

Pildosi nesmagus scenarijus, kurį prognozavau dar prieš gerą pusmetį, kai Seimas pakeitė rinkimų įstatymą. Tuo metu atvertas kelias partijų satelitams, prisidengiant visuomenininkais, apgaudinėti rinkėjus 2015-ųjų vietos savivaldos rinkimuose. Tačiau įstatymo pataisos leido rinkėjų viltimis manipuliuoti ir neva [em]visuomeniniams[/em] dariniams, vaizdžiai kalbant, sukurtiems prie barščių lėkštės šeimos virtuvėje.

Mykolas Deikus. Kosminė odisėja, arba Naudingi idiotai Prezidentei neliepus

Prezidentei neliepus, premjerui panorėjus Šiauliuose stoja „kosminiai traukiniai“. Tačiau taškas ant i „nestoja“, kol nepaaiškės, kas į Šiaulius atvežė „kosminių traukinių“ atchitektą Anatolijų Junickį ir kas tie paslaptingi asmenys, kurie turės tiesioginės naudos iš naudingų idiotų Šiaulių miesto taryboje sprendimų. Kadangi Šiaulių politikai per keliolika metų neišmoko skaityti, kaip akli kačiukai žabalinėjo svarstydami, kokius slaptus dokumentus turi premjeras. Dokumentai gulėjo po nosimis.

Mykolas Deikus. Žodžio laisvė paklydo tarp ordinų ir teismų (II)

Rašydamas apie medaliais apdovanojamus lojalius ir smaugiamus „įkyrius“ žurnalistus žadėjau papasakoti ir apie teisės į informaciją iliuziją, kurią sukuria Visuomenės informavimo įstatymas. Nedidelis eksperimentas parodė, kaip gražios deklaracijos skiriasi nuo praktikos. Ypač, kai kalbame apie laisvus žurnalistus, neįsipareigojusius konkrečiai žiniasklaidos priemonei, mėginančius išpešti nuo visuomenės slepiamą informaciją.

Taigi, apie viską iš pradžių.

Žodžio laisvė paklydo tarp ordinų ir teismų (I)

Prezidentūros teikiami apdovanojimai žiniasklaidos atstovams išryškina prarają tarp dviejų žiniasklaidos tipų: konjuntūriškai susitaikančios bei prisitaikančios ir kovojančios. Viena – švyti elitiniuose priėmimuose, šeriama mokesčių mokėtojų pinigais, kita – rizikuoja visam gyvenimui tapti kriminaliniais nusikaltėliais. Politikų beriama televizinė pareiškimų pudra maskuoja įstatymų skyles ir represinius instrumentus, kurių raumenys begėdiškai traiško visuomenės teises žinoti tiesą bei principingus žurnalistus.

Ciniška bauginimo anatomija: antrasis (ne Garliavos) šturmas

Visi, kas abejoja policijos veiklos metodais, munduro garbe, yra paveikti pilnaties, yra valstybės priešai ir psichiškai nesveiki. Tokia žinia siunčiama [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/del-ziauraus-evelinos-nuzudymo-policineje-valstybeje-kalti-visi-o-labiausia]generalinio komisaro atsišaukime[/url] policijos pareigūnams ir masinėmis represijomis prieš savo nuomonę virtualioje erdvėje apie policijos veiksmus reiškiančius piliečius.

Kodėl prezidentė pamalonino pedofilą?

Prezidentinė malonė – tai feodalizmo reliktas ir teisminės valdžios diskreditavimas, visuomenei deklaruojantis absoliučią suvereno galią bei pataikaujantis kriminalizuotam mąstymui. Tai antra mintis, kalusi į galvą po to, kai išgirdau žinią apie Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės suteiktą malonę pedofilui, išprievartavusiam trylikametę. Pirmosios minties neužrašysiu: keiksmažodžiai, ir dar nelietuviški, gali papiktinti mandagią publiką.

„Bobučių pasakos“ iš Aplinkos ministerijos

Jau dešimt metų trunkanti Šiaulių miesto Rėkyvos bendruomenės kova su ežerą ir aukštapelkės draustinį niokojančia užsienio kapitalo įmone – geras pavyzdys, kas laukia Žygaičių bendruomenės. Besikeičiantys Aplinkos ministerijos vadovai – kurti ir akli ne tik mokslininkų, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoms. Europarlamentaro Rolando Pakso pagalbos prašę bendruomenininkai sulaukė akibrokšto iš europarlementaro bendrapartiečio, aplinkos ministro Valentino Mazuronio. Vietoje atsakymo bendruomenininkai sulaukė „bobučių pasakų“, kantriai visuomenei sekamų jau dešimt metų.

Scroll to Top