Author name: Tiesos.lt redakcija

Teisėjas A. Remeika: prokurorai, jei nenori, gali netirti valdžios smurtavimo Garliavoje

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika šiandien, balandžio 23-iąją, patenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą ir panaikino anksčiau priimtą Kauno apylinkės teismo teisėjo Giedriaus Endriukaičio nutartį, įpareigojusią Kauno prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos veiksmų Garliavos antpuolio metu.

Kauno apygardos teismo nutartis: prokuroro R.Gailevičiaus skundą tenkinti

Skelbiame Kauno apygardos teismo nutartį, kuria teisėjas Algirdas Remeika tenkina [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/kauno-apygardos-prokuroro-skundas-del-panaikinto-nutarimo-atsisakyti-pradet]prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą[/url]. Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Pastarasis buvo apskundęs Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Giedriaus Endriukaičio sprendimą.

A. Paulauskas ir V. Laučius ilgisi D.Dabašinsko vadovauto VSD

Internetinio Lrt.lt portalo vadovas, intymus buvusio VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko pašnekovas Vladimiras Laučius ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas susirūpino dėl šiuo metu apsilpusios VSD kovos su terorizmu. Matyt, ilgimasi nesenų laikų, kai, anot D. Dabašinsko, Valstybės saugumo departamentui kai kurios Klaipėdos mergaitės „buvo žinomos nuo trylikos metų“, kai Kauno VSD pareigūnai „kovojo su terorizmu“ vienus Gatajevų vaikus baugindami, o su kitais megzdami ypatingai artimas pažintis.

Tiesos.lt siūlo skaitytojams nostalgišką dviejų D. Dabašinsko bičiulių pokalbį.

Ar apygardos teismas pritars pareigų vengiantiems prokurorams?

Šiandien, balandžio 23-iąją, ryte išklausęs pareiškėjų ir prokurorų, jau 16 valandą Kauno apygardos teismas skelbs sprendimą, ar privalo Kauno apygardos prokurorai vykdyti savo pareigą ir ištirti valdžios smurtavimą Garliavoje.

Gelbėdami Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės autoritetą (jos prieš metus išsakytą kvietimą ištirti Garliavos smurto aktą teisėsauga ignoravo), žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir paragino ją atlikti savo pareigą – imtis Garliavos smurto tyrimo. Prokurorai tai daryti oficialiai atsisakė. Tokį prokurorų sprendimą visuomenininkai apskundė Kauno apylinkės teismui.

Kauno prokurorai bėga nuo pareigos ištirti valdžios smurtavimą Garliavoje

2013 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Giedrius Endriukaitis nusprendė tenkinti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Gegužės 17-osios grupės skundą ir panaikino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus 2013-03-07 nutarimą kaip neteisėtą.

Prokuroras Ričardas Gailevičius šį teismo sprendimą apskundė – skundas bus nagrinėjamas jau šį [strong]antradienį, balandžio 23 d., 8.50 Kauno apygardos teisme A. Mickevičiaus g. 18[/strong]. Teismo procesas viešas.

Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!

Vadinamoji teisėsauga apie „tarpinstitucinę Garliavos operaciją“

Tiesos.lt supažindina skaitytojus su policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos pateikta „Garliavos operacijos“ versija.

Iš jos aiškėja, kad prisiklausiusi neįvardijamų tarnybų paskleistų gandų, Lietuvos valdžia parengė „suderintą tarpinstitucinį planą“. Jį vykdydami eiliniai policininkai ir specialūs daliniai „atliko chirurginį pjūvį“ – šturmavo Garliavos gyvenvietę: blokavo kelius, šalino „pašalinius žmones“. Taip, pasak vadinamosios teisėsaugos atstovo, politinė valdžia liepusi elgtis, nes prisiminusi sovietmetį ir išsigandusi „naujų kalantinių“.

A.Klimo laisvojo žodžio forumas (3). Klausimai signatarams Narcizui Rasimui ir Zitai Šličytei

Balandžio 11 d. Kaune VšĮ Adolfo Klimo Laisvojo žodžio forumas organizavo diskusiją apie Lietuvos Respublikos konstitucinę sąrangą. Dalyvavo Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjai dr. Zita Šličytė ir Narcizas Rasimas. Diskusiją moderavo dr. Audronė Veilentienė ir doc. dr. Romualdas Povilaitis.

Siūlome pasižiūrėti gyvą ir turiningą diskusiją, kuri vyko išklausius Z. Šličytės ir N. Rasimo pranešimus.

Video reportažo autorė — Aušra Gabalytė.

Pirmąją straipsnio dalį rasite čia.
Antrąją straipsnio dalį rasite čia.

Mokslų akademijos komisijos išvados dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai

Skelbiame išvadas, kurias suformulavo Lietuvos Mokslų akademijos sudaryta Komisija dėl Skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo. Ši komisija buvo sudaryta, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2013 metų vasario 12 dieną kreipėsi į Mokslų akademiją prašydamas pareikšti nuomonę šiuo klausimu.

Skaitytojams pateikiame vienas svarbiausių šio dokumento citatų iš ketvirtojo skyriaus „Skalūninių dujų gavybos galimas poveikis gelmių būklei“.

Susitikimas su panevėžiečiais: sąjūdiška dvasia ir teisinės neliečiamybės klausimas

Elvyra Pažemeckaitė | urbsyspovilas.lt

Balandžio 12 d. 16 val. į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salę panevėžiečius ir jų kraštiečius sukvietė renginys „Kultūros žmonės ir Lietuvos valstybė: kodėl mums svarbi Sąjūdžio patirtis“. Diskusiją vedė žinomas Lietuvoje kultūrologas, visuomenininkas dr. Darius Kuolys. Joje dalyvavo Seimo nariai Povilas Urbšys bei Naglis Puteikis, kalbininkė Ramutė Bingelienė, šiuo metu visuomeniniais pagrindais redaguojanti internetinį puslapį Tiesos.lt.

Scroll to Top