Author name: Tiesos.lt redakcija

[em]Ketvirtadienį Seime buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcija (projektą skaitykite [url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449701]čia[/url]).[/em]

[em]Nors šiuo kodeksu nustatoma tai, kaip Lietuvoje bus formuojama politinė sistema, t.y. pagal kokią tvarką artimiausiu metu rinksime Respublikos Prezidentą, Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento narius, įstatymas ir vėl priimtas be viešųjų klausymų – visuomenė ir vėl buvo nušalinta nuo svarbiausių klausimų svarstymo.[/em]

[em]Naująją rinkimų kodekso koncepciją Tiesos.lt redakcija paprašė pakomentuoti filosofą ir kultūrologą Vytautą Rubavičių, ne kartą kalbėjusį apie Lietuvos politinę sistemą kaip apie „korupcinę sistemą, kurioje piliečiai atskirti nuo valstybės valdymo“.[/em]

Rinkimų kodeksai ir juose nustatytos taisyklės – politinės sistemos veidrodis. Jau tikriausiai nėra pasaulyje šalių, kuriuose valdžia niekaip nebūtų renkama. Tačiau ir plika akimi matyti, kaip skiriasi renkamos valdžios. Vakarietiškos demokratijos šalyse rinkimų taisyklės nustato, kaip partijos, įvairios partinės organizacijos ir jokiomis partinėmis priklausomybėmis neapsunkinti piliečiai dalyvauja valdžios dalybose.

Nors užvakar Seimas atmetė Petro Gražulio ir mano parengtą Seimo statuto pataisą, kad jei nepritariama Seime svarstomos institucijos, pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros, ataskaitai, automatiškai pradedama vadovo atstatydinimo procedūra, bet šiandien įvyko beveik stebuklas – nors ir simboliškai, bet Seimas pradeda sugrąžinti visuomenei nors dalį Lietuvos teisėsaugos, kuri taiko dvigubus standartus ir gina neteisingumus, kontrolę: 77 balsais už, 19 prieš ir 5 susilaikius šiandien Seimas pritarė švelnesniam Seimo Statuto variantui – jei Seimas nepritaria ataskaitai, Seimas įgauna teisę (gaila, kad ne pareigą), pradėti nepasitikėjimo procedūrą, t.y. slaptu balsavimu daugiau nei 71 balsu siūlyti Prezidentei atleisti tą vadovą.

[em]Tęsiame diskusiją apie naująjį NVO įstatymo projektą.[/em]

[em]Šiandien siūlome Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko doc. dr. Romualdo Povilaičio komentarą.[/em]

[strong]Kalbėdamas apie naująjį NVO įstatymo projektą Jūs pasakėte, kad jis „žemiau kritikos“. Kuo pagrįstas toks Jūsų vertinimas?[/strong]

Visų pirma, šis įstatymas yra lyg ir vakarykštė diena lyginant su tuo, kas vyksta mūsų visuomenės gyvenime. Aš norėčiau priminti, kad turbūt prieš gerą dešimtmetį buvo parengtas panašus įstatymo projektas, bet iki šiol jis nebuvo priimtas. O šis, prezidentės, yra kitoks. Anas, man atrodo, lyg buvo demokratiškesnis: ten buvo kalbama apie nevyriausybinių organizacijų skatinimą, tam tikrą paramą joms.

Šiandien Seime buvo svarstytos [url=http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449477&p_query=&p_tr2=2]Politinių partijų įstatymo pataisos[/url], registruotos Seimo narių grupės, atstovaujančios keturių didžiausių partijų – Socialdemokratų, Darbo, TS-LKD bei „Tvarkos ir teisingumo“ – frakcijoms.

[em]Siūlome Seimo nario, pilietinio judėjimas KARTU pirmininko Povilo Urbšio komentarą apie naująsias Politinių partijų įstatymo pataisas, kurios būtų vienareikšmiškai apsunkinusios konstitucinę teisę burtis į partijas, ieškoti visuomenei politinių alternatyvų.[/em]

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams

[strong]Nevyriausybinių organizacijų kreipimasis[/strong]

2013 m. birželio 25 d. Vilnius

[em]Dėl nevyriausybinių organizacijų įstatymo projekto[/em]

Lietuvos Respublikos Prezidento 2013 m. balandžio 23 d. dekretu Nr. 1K-1440 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektas XIIP-493.

Minėtame Prezidento dekrete nurodoma, kad Nevyriausybinių organizacijų (NVO) įstatymo projektą rengti, be kitų priežasčių, paskatino poreikis apibrėžti NVO sąvoką, nes pastaruoju metu viešąsias paslaugas visuomenei teikiančiomis organizacijomis – NVO – yra įvardijami ir profesiniai susivienijimai, kurių pagrindinis tikslas – tenkinti tam tikrų žmonių grupių interesus. Šių žmonių grupių organizacijos neretai dalyvauja priimant Lietuvos visuomenei svarbius sprendimus (pvz., teritorijų planavimas), o visuomenės interesams realiai atstovaujančios NVO minėtų sprendimų įtakoti negali.

2010 metų sausį Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad prokurorai nagrinėjo Garliavos pedofilijos bylą nusikalstamai aplaidžiai: jie be jokių pagrįstų argumentų ignoravo galimos aukos ekspertinių apklausų duomenis, neatliko būtinų tyrimo veiksmų, o raštu melavo Seimui, jog byla tiriama sėkmingai.

Šių metų birželio 15 d. Kaune įvyko referendumo iniciatyvinės grupės susitikimas, kuriame buvo aptarti baigiamojo etapo veiksmus, būsimojo Žemės gynėjų suvažiavimo organizacinius darbus. Daugiau apie susitikime keltus klausimus ir diskusijas žiūrėkite video.