Krescencijus Stoškus |Delfi.lt
Prasidedant nacionaliniam sąjūdžiui, visiems buvo aišku, ko žmonės nori. Išsivadavimo. Laisvės. Bet panašu, kad jau tada tą laisvę žmonės įsivaizdavo gana skirtingai. Vieniems labiau rūpėjo, kad tauta galėtų laisvai tvarkyti savo valstybės, o pirmiausia jos kultūros reikalus.
Kiti ypatingai buvo ištroškę žodžio laisvės. Tretiems be galo knietėjo patiems į savo rankas paimti valdžią ir parodyti savo galią. Ketvirtiems tai reiškė galimybę išvykti iš šalies, pasibastyti po pasaulį arba tiesiog jame susirasti tinkamesnę gyvenimo vietą ir aplinką. Buvo ir kitokių vaizdinių… Bet kaip vėliau žmonės iš tikrųjų apsisprendė, daugiausia priklausė nuo to, kaip šalyje susiklostė jų gyvenimo galimybės: socialinės garantijos, teisingumo užtikrinimas, gabumų ir kvalifikacijų panaudojimas, pragyvenimo sąlygos, uždarbis, santykiai su kitais žmonėmis, ir pan. Kitaip sakant, nuo valstybės būklės bei jos įvestos tvarkos.