Author name: Tiesos.lt siūlo

Dainius Paukštė. Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm

paukštė.lt

Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu-diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau – apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau pasakius – apie darbo santykių liberalizavimą. Jo nuostatas įstatymo projekto rengėjai sudėjo į naująjį Darbo kodekso projektą. Kaip žinoma, labiausiai tokių pakeitimo troško vienas iš trijų socialinio dialogo dalyvių – darbdaviai. Vėliau prie jų prisijungė ir politikai. Šiuo aktu siekiama sureguliuoti darbo santykius Lietuvoje ištisiems dešimtmečiams į ateitį.

Tomas Viluckas: Kalėdinės dovanos ir šiukšlių krūvos

15min.lt

[em]Kalendorius nenumaldomai skaičiuoja iki Kalėdų likusias dienas. Namų ruoša, stumdymasis eilėse, biudžeto skaičiavimas, dovanų ieškojimo manija tampa būtinais Kalėdų palydovais. Taip nepastebimai prieš pat Kalėdas pasijuntame pavargę tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Kalbos, kad „Kalėdos ramybės metas“, daug kam pradeda kelti ironišką šypseną…[/em]

Dalius Stancikas. Sėkmės varpai

Bernardinai.lt

[em]Tautos atstovai renkami remiantis lygia rinkimų teise.[/em]
[em]Įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys lygūs.[/em]
/Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos/

Kaip reaguotume, jei per finalines trečios lygos varžybas už vieną iš komandų staiga išbėgtų profesionalai iš aukščiausios lygos, o po laimėtų rungtynių vėl tą komandą paliktų – iki kito finalo?

Tikriausiai šauktume: taip nesąžininga, apgavystė, kur žiūri teisėjai, anuliuoti tokias varžybas ir pan.?

Krikščionys Šventojoje Žemėje: „Mes parblokšti, bet nežuvę…“

Kiek Kryžiaus kelio stočių esame pasirengę nueiti siekdami apginti patiriančius skriaudą? Kaip teologija veikia teisingumą? Kur piligrimystės kertinė šerdis? Reportažas iš nuoširdžių atsakymų reikalaujančius klausimus kėlusio jubiliejinio, penktojo Šventosios Žemės krikščioniškųjų bažnyčių susivienijimo „Kairos Palestina“ suvažiavimo Betliejuje.

Andrius Martinkus. Žaliojo tilto skulptūras – į Grūto parką, o neoliberalizmą – į istorijos teismą

„Šiaurės Atėnai“

Aš esu už Žaliojo tilto skulptūrų demontavimą ir už genocido sampratos išplėtimą taip, kad SSRS komunistų vykdyti nusikaltimai žmoniškumui būtų prilyginti Vokietijos nacionalsocialistų vykdytiems nusikaltimams. Tačiau su viena sąlyga. Skulptūros turėtų būti demontuotos kartu su dabartine socioekonomine sistema ir ją aptarnaujančia politine struktūra. Atitinkamai genocido samprata turėtų būti išplėsta taip, kad apimtų Lietuvos neoliberalų įvykdytus ir tebevykdomus nusikaltimus žmoniškumui – lietuvių tautai ir Lietuvos piliečiams. Suprantama, kad tokiu atveju kai kurie veikėjai, šiandien garsiai reikalaujantys pašalinti sovietines skulptūras ir komunizmo nusikaltimus prilyginti nacionalsocializmo nusikaltimams, patys turėtų būti teisiami už neoliberalizmo nusikaltimus lietuvių tautai ir už neoliberalųjį Lietuvos piliečių genocidą.

Interneto puslapiuose ir komentaruose yra daug negerų dalykų, kurie, laimei, ten ir pasilieka, netampa „rimtų“ diskursų – politinio, akademinio – dalimi. Tačiau ten esama ir dalykų, liudijančių, kad paprasti piliečiai geriau už jiems turinčius atstovauti politikus ir šalies akademinę visuomenę suvokia, kas kelia didžiausią grėsmę lietuvių tautai ir valstybei. Iš tikrųjų tai, kas turi pirmiausia rūpėti Lietuvos valstybės, jos piliečių ir lietuvių tautos ateičiai neabejingai asmenybei, yra ne (pasibaigęs) Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ne (besitęsiantis) mūsų šalies dalyvavimas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veikloje, ne euro įvedimas ir net ne „Rusijos grėsmė“. Marginalinėse interneto svetainėse esančių tekstų ir komentarų autoriai jau seniai išplėtė genocido sampratą taip, kad ji apima tą procesą, kurio auka jau dvidešimt trejus metus yra Lietuva. Nesunku suprasti, kodėl neoliberalios Lietuvos oligarchijos politikai ne tik nekaltina neoliberalizmo lietuvių tautos ir Lietuvos piliečių genocidu, – o jis kaltas dėl šio nusikaltimo ne mažiau už nacionalsocializmą ir komunizmą, – bet ir atkakliai neištaria net jo vardo. Daug didesnė paslaptis yra tai, kodėl neoliberalizmas taip vangiai demaskuojamas Lietuvos akademinės bendruomenės narių – pirmiausia, aišku, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų.

CŽV vertingiausius kalinius siųsdavo į „juodąsias skyles“ užsienyje

Kviečiame susipažinti su JAV parlamentinio tyrimo rezultatais – Senato komisijos išvadomis dėl JAV pareigūnų įtariamiems teroristams taikytų neteisėtų poveikio priemonių. Ar ilgai teks laukti, kol LR Seimas sudarys parlamentines tyrimo komisijas, kurios garbingai ištirtų gegužės 17 dienos įvykius, Eglės Kusaitės, Maliko ir Chadižat Gatajevų, Šarūno Paberaliaus bylų fabrikavimą, susidorojimą su FNTT vadovais ir Respublikos prezidentės vaidmenį, politikų poveikį Darbo partijos bylai, vadinamąją D. Grybauskaitės „skiepų“ istoriją, dujų laivo „Independence“ pirkimo sąlygas ir kitas stambias finansines aferas?

JAV gyvenantis advokatas Povilas Žumbakis: „Vyksta ekonominis karas“

Vidmantas Valiušaitis | „Laisvoji banga“

[em]Pirmadienį dienraštis „Wall Street journal“ paskelbė straipsnį apie krentančias naftos kainas ir iškilusius naujus veiksnius, lemiančius pasaulio ekonomikos raidos tendencijas. Apie tai, kas vyksta su pasaulio naftos ir dujų kainomis, „Laisvosios bangos“ radijas kalbėjosi su Čikagos advokatu ir spaudos apžvalgininku Povilu Žumbakiu.[/em]

Vartotojai verslą laiko nesąžiningu, tačiau už vokelius nebaudžia

lrt.lt

[em]Per metus Lietuvos verslui nepavyko iškovoti palankesnio vartotojų vertinimo. Dauguma gyventojų verslą toliau laiko nesąžiningu – šiuo metu taip mano 65 proc., tai vos vienu procentiniu punktu mažiau nei 2013 m. Tačiau apsispręsdami įsigyti prekes ar paslaugas, per metus vartotojai tapo kur kas tolerantiškesni. Tokias tendencijas rodo ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ užsakymu atlikto visuomenės pasitikėjimo verslu tyrimo rezultatai.[/em]

Scroll to Top