ekspertai.eu
Referendumo iniciatyvos juodinimas ir šmeižtai, kuriais užsiėmė dalis politikų bei dalis žiniasklaidos, pasisakantys prieš Konstitucijoje įtvirtintos Tautos teisės spręsti valstybės valdymo klausimus realizavimą, jau seniai neturėtų stebinti.
Algirdas Patackas – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Ethos“, „Saulė ir kryžius“ autorius, 9-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.
Šiame pokalbyje bandome gilintis į A.Patacko gyvenimo kelią atvedusį jį prie lietuvių tautinės kultūros vertės supratimų, prie savo Tautos baltiškosios kultūros šakninių esmių paieškos.
Su Seimo nariu, Kovo 11-osios akto signataru, Algirdu Patacku kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius, etnologas Jonas Vaiškūnas, Kaunas, 2013-10-14 d.
„Tribūna“ | 2013. Nr. 16
[em]Anglų filosofas (g. 1944), estetas, publicistas, rašytojas, atstovaujantis tradicinio konservatizmo idėjoms; Kembridžo universiteto alumnis, daugiau nei trisdešimties knygų, tarp kurių žymiausios – „The Meaning of Conservatism“ (1980), „Sexual Desire“ (1986), „The „The Aesthetics of Music“ (1997), „Our Church“ (2012), autorius, taip pat dviejų operų libretų ir muzikos autorius; analitinių BBC radijo laidų bendraautorius.[/em]
[em]Straipsnio pradžią skaitykite [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/roger-scruton.-kodel-reikalingos-tautos]ČIA[/url][/em].
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį nusprendė suteikti galimybę per 15 dienų pašalinti neesminiais pripažintus parašų referendumui inicijuoti rinkimo trūkumus.
Audrius Makauskas | „Lietuvos žinios“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžio, po kurio kai kurie parlamentarai apkaltino kunigą Andrių Narbekovą neetišku elgesiu, garso įrašą nuspręsta įslaptinti. Nors tai padaryta esą nenorint drumsti ramybės prieš artėjančias šventes, būtent šis sprendimas kursto dar didesnę intrigą, kas iš tiesų sukėlė viešąją erdvę sudrebinusį skandalą.
Žygimantas Mauricas | žurnalas „Valstybė“
Baltijos tigrai pabudo ir vėl ima rodyti savo dantis: sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) 2011 m. augo Estija, 2012 m. – Latvija, o 2013 m. sparčiausiai augančios ekonomikos titulas gali atitekti Lietuvai. Iš tiesų, džiugi žinia, tačiau istorija rodo, kad džiaugsmo šūksniai neretai nustelbia perspėjančiųjų apie gresiančią nelaimę balsus – tuo puikiai galėjome įsitikinti 2008 m., kai bene sparčiausiai visoje ES augusi Lietuvos ekonomika jau po metų nusirito nuo stataus skardžio. Tad kokios silpniausios Lietuvos vietos, kurios, jei nebus sutvarkytos artimiausiu metu, gali pakirsti Lietuvos augimo pamatus?
[em]„Tai romanas apie meilę. Bet herojų meilės fonas – žiauri epocha, kurioje jiems teko gyventi“, – savo naujausio romano „Maša, arba Postfašizmas“ įžangoje rašo Jaroslavas Melnikas. Šiame kūrinyje rašytojas plėtoja antiutopijos žanrą, savaip pratęsdamas ankstesniame romane „Tolima erdvė“ keliamus klausimus.[/em]
[em]3897-ieji metai. Reicho valstybė. Vienintelėje pasaulio valstybėje, kurioje nebelikę nei vergovės, nei industrijos, gyvena laimingi žmonės dirbantys tik dvi valandas per dieną savo asmeniniam malonumui, kad palaikytų socialinius ryšius ir turėtų „statusą“ visuomenėje. Ši valstybė remiasi „gyvulininkyste“ ir žemės ūkiu, kurių pagrindas – storai – patenkina pagrindines žmonių reikmes: jie auginami maistui, yra darbo jėga ūkiuose, atlieka elementariausius buities darbus. Rodos, viskas gražu ir teisinga, jei ne faktas, kad „storai“ – „gyvuliai“, turintys žmogišką pavidalą…[/em]
[em]„Savo knygoje aprašiau meilės istoriją, užsimezgusią tarp skirtingų rasių atstovų. Tai žmogaus, kurio sąžinė ilgai miegojo, praregėjimo drama. Pasirinkau aštrų siužetą norėdamas parodyti, kaip „žemesnio“ lygio žmonės sugrąžinami į „aukštesnį“. Manau, kad kiekviena tiesa šokiruoja: mūsų sąmonė nenori priimti tiesos. Gyvename žiauriame pasaulyje, o literatūros pašaukimas – sąžiningai tą žiaurumą parodyti…“, – teigia rašytojas J. Melnikas.[/em]
Galima drąsiai teigti, kad Valstybės saugumo departamentas yra neutralizuotas. Jis nevykdo funkcijų, kurias jam priklausytų vykdyti. Jis nesaugo ir negina mūsų valstybės, mūsų piliečių nei nuo terorizmo, nei nuo užsienio šnipų, nei nuo organizuotų „baltųjų apykaklių“ grupių nusikalstamo poveikio aukščiausiajai valdžiai.
bernardinai.lt
Pasaulyje viskas tiek rimta, kad be šypsenos čia sunku ištverti. Neretai tik šypsena leidžia pamatyti viską, kas vyksta, kur kas aiškiau. Tad nepamirškite šypsotis.
lrt.lt
„Nelsonas Mandela buvo didis žmogus, tačiau iš tiesų judėjimas, kuriame jis dalyvavo, buvo tai, kas pakeitė pasaulį“. Taip svetainėje „openDemocracy“ rašo Jungtinės Karalystės Žaliųjų politikas, Edinburgo universiteto rektorius Peteris McCollas, ragindamas įsižiūrėti ne tik į vieną vyrą, bet į visą judėjimą, kuriam jis atstovavo.
