Author name: Tiesos.lt siūlo

Birutė Valionytė

Lapkričio 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė įteikė 18-os Kovo 11-tosios Akto signatarų ir 3-jų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų pasirašytą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei J. E. Daliai Grybauskaitei.

Signatarai laiške reiškia paramą Prezidentės ketinimams ginti Konstituciją, imtis konkrečių veiksmų, užtikrinant naujojo Seimo legitimumą ir tuo pačiu reiškia susirūpinimą antikonstituciniais procesais, masiniais konstitucinių principų ir įstatymų pažeidimais 2012-ųjų metų Seimo rinkimuose. Laiško autoriai abejoja rinkimų rezultatų daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose teisėtumu ir pasigenda principingų pozicijų dėl rinkimų eigos tiek iš Lietuvos Respublikos Seimo, tiek ir iš Lietuvos Respublikos Prezidentės pusės.

Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas

Susirūpinimas demokratija vis labiau atrodo nenuoširdus. Lietuvoje iš esmės beveik nebuvo demokratijos, gal veikiau partokratija. Akivaizdu, kad realiai pilietinės visuomenės Lietuvoje nėra. Jos ir negali būti, nes valstybės valdymo svertai yra tik partijų rankose, kurios, įvairiais duomenimis, atstovauja vos 5 procentams Lietuvos gyventojų. Visuomeninės organizacijos ir vietos bendruomenės mažai tegali įtakoti valstybės valdymą. Štai Savivaldybių rinkimų įstatymas suteikia partijoms išskirtinę teisę siūlyti (kelti) savo kandidatus į vietos savivaldos tarybas. Tarkime, Kristinos Brazauskienės partija gali neturėti nė vieno partijos nario Visagine, ji gali netgi metų metais nesilankyti šioje gyvenvietėje, tačiau turi teisę siūlyti vietos gyventojams savo kandidatą į vietos savivaldą. Tuo tarpu Visagino bendruomenė pagal minėtą įstatymą savo kandidato pasiūlyti negali, nors būtent vietos bendruomenė geriausia pažįsta aplinkinius žmones, kuriais gali pasitikėti. Analogiškų teisių neturi jokia kita organizacija (juridinis asmuo), išskyrus partijas.

Šių palaiminimų autorius – Vietnamo kardinolas Francesco Xavier Van Thuanas – trylika metų praleido kalėjime. Iš jų devynerius metus visiškai izoliuotas, o savo tremtį baigė Romoje – kaip Popiežiškosios Teisingumo ir Taikos tarybos prezidentas. Šie palaiminimai pirmą kartą Lietuvoje buvo perteikti arkivyskupo nuncijaus Luigi Bonazzi, juos paskelbė žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt“. Esame įsitikinę, kad dabar puiki proga juos priminti ir naujai apmąstyti.

Siūlome laidą iš Bernardinai.TV laidų ciklo apie katalikišką pasipriešinimo sovietiniam režimui judėjimą, kurio svarbiausiu ginklu XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje tapo tiesos žodis.

Šioje laidoje (2012 m. spalio 22 d.) siūlome politinio kalinio, net kelis kartus už savo įsitikinimus kalėjusio sovietiniame lageryje, aktyvaus pogrindinės spaudos kūrėjo ir platintojo Petro Plumpos pasakojimą apie tai, kas paruošė dirvą Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai, kaip buvo parengti pirmieji šio leidinio numeriai, su kokiais sunkumais ir iššūkiais teko susidurti leidėjams.

Viliamės, kad tiek ši laida, tiek visas ciklas apie laisvės kovas suteiks mums drąsos ir šiandien tvirčiau kovoti su įvairiomis neteisingumo apraiškomis.

Trumpas dosjė: Petras Plumpa gimė 1939 metų sausio 6 dieną Ratkūnuose, Rokiškio apskrityje. Jau 1954 metais įsitraukė į antisovietinę veiklą, bendradarbiavo leidžiant nelegalią spaudą, su bičiuliais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, o 1958 metų vasario 16 dieną Petrašiūnuose iškėlė Lietuvos trispalvę.1958 metų kovo 14 dieną suimtas ir nuteistas septyneriems metams kalėti Mordovijos lageryje. Grįžęs į Lietuvą toliau dalyvavo laisvės kovoje, rengė ir platino pogrindinius leidinius. Buvo vienas iš žmonių, stovėjusių prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ištakų, kartu su kunigu Sigitu Tamkevičiumi rengė pirmuosius jos numerius. 1974 metais vėl suimtas ir nuteistas, tačiau ir po antrojo lagerio neapleido pogrindinės leidybos.

bernardinai.lt