Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius tradicine eisena paminėjo Tilžės akto 97-ųjų metų sukaktį. Eisenos tikslas buvo pagerbti Tilžės akto signatarus ir uždegti atminimo žvakutes prie jų buvusių gyvenamųjų namų bei darboviečių. Mažosios Lietuvos ir Lietuvos vėliavos bei plakatai taip pat buvo skirti garbingai mažlietuvių veiklai paminėti.
Liepos 24 d. Klaipėdoje Vydūno draugija sukvietė klaipėdiečius pasitarti, kaip bus minimas Vydūno jubiliejus – 150 garsaus lietuvninko gimimo metinės. Kaip žinome, ta proga 2018-ieji bus paskelbti Vydūno metais.
Susitikime dalyvavo svečių. Vienas jų – Miroslavas Danys, buvęs Detmoldo studentų bendrabučio valdytojas, kunigas, dabar pensininkas, gyvenantis toje Čekijos dalyje, kuri yra Lenkijos, Vokietijos ir Slovakijos pasienyje.
Birželio 17-ąją klaipėdiečiai jau 37-ąjį kartą rinkosi į Atgimimo aikštę. Tylos akcija paminėję Garliavos antpuolį – gėdingiausią dabartinės Lietuvos valdžios sprendimą, taip pat paminėjo Okupacijos ir genocido bei Gedulo ir vilties dienas: visi šie įvykiai nuspalvinti juoda – valdžios išdavystės – spalva.
Nuo Garliavos antpuolio – sunkiai protu suvokiamo smurto prieš vaiką ir jo likimui neabejingus žmones, susirinkusius privačiame kieme, jau praėjo treji metai.
Minėdami šią sukaktį Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, išdėliojome žvakes – vilties taką, rodantį kelią mergaitei į mylimų senelių namus. Ta pati viltis jau 36 mėnesius nepalieka ir mūsų: Tiesa bus atkurta, neteisėti valdžios sprendimai bus peržiūrėti, o jų užsakovai bei vykdytojai išaiškinti ir nuteisti.
Jau 34-ąjį kartą klaipėdiečiai rinkosi į Atgimimo aikštę paminėjo policijos smurtą prieš piliečius 2012 m. gegužės 17 d. privačiame Garliavos kieme. Prievarta išsinešę klykiančią vienintelę liudininkę ir perdavę ją tiems, nuo kurių ji norėjo būti apsaugota, valdžia tikėjosi, kad smurtu ištrins iš piliečių atminties pedofilijos skandalą.
Visi valdžios veiksmai buvo skirti vienu tikslu – ištrinti atmintį mergaitei ir apie mergaitę. Todėl privalome kiekvieno mėnesio 17 d. rinktis ir išsakyti savo poziciją. Šių metų kovo 17-ąją atėjome su tokio turinio lozungais „Kas išskalbs policijos mundurą, išniekintą Garliavoje?“, „Ar toks ciniškas elgesys su Deimante, prievartinis jos išplėšimas iš globėjos Neringos rankų ir draudimas vaikui susitikti su seneliais Kedžiais, atitinka Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją? Ne. Teisingumas pasiklydęs neteisybėje.“
Mes – ne vaikai ir mūsų atmintis ne taip lengvai ištrinama. Į Atgimimo aikštę ateisime ir balandžio 17-ąją.
Nuotraukos – akcijos dalyvės.
Jau 34-ąjį kartą klaipėdiečiai rinkosi į Atgimimo aikštę paminėjo policijos smurtą prieš piliečius 2012 m. gegužės 17 d. privačiame Garliavos kieme. Prievarta išsinešę klykiančią vienintelę liudininkę ir perdavę ją tiems, nuo kurių ji norėjo būti apsaugota, valdžia tikėjosi, kad smurtu ištrins iš piliečių atminties pedofilijos skandalą.
Visi valdžios veiksmai buvo skirti vienu tikslu – ištrinti atmintį mergaitei ir apie mergaitę. Todėl privalome kiekvieno mėnesio 17 d. rinktis ir išsakyti savo poziciją. Šių metų kovo 17-ąją atėjome su tokio turinio lozungais „Kas išskalbs policijos mundurą, išniekintą Garliavoje?“, „Ar toks ciniškas elgesys su Deimante, prievartinis jos išplėšimas iš globėjos Neringos rankų ir draudimas vaikui susitikti su seneliais Kedžiais, atitinka Jungtinių tautų vaiko teisių konvenciją? Ne. Teisingumas pasiklydęs neteisybėje.“
Mes – ne vaikai ir mūsų atmintis ne taip lengvai ištrinama. Į Atgimimo aikštę ateisime ir balandžio 17-ąją.
Nuotraukos – akcijos dalyvės.
Klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę rinkosi jau 32-ąjį kartą, kad dar ir dar kartą prisimintų, kad privačiame kieme Garliavoje savi sumindžiojo ne tik Lietuvos vėliavą – tada policininkai sutrypė teisingumą. Ir tiesą.
Spalio 17-ąją klaipėdiečiai rinkosi į Atgimimo aikštę pasakyti, kad jau praėjo 29 mėnesiai nuo gėdingiausio valdžios poelgio su savo piliečiais – smurto prieš tiesos ir teisingumo siekusius piliečius.
Kaip per tuos 29 mėnesius pasikeitė mergaitės ir jos mamos, senelių ir piliečių suvokimas apie 2012 m. gegužės 17 d. įvykius?
Klaipėdiečiai ir rugsėjo 17 d. su plakatais ir vėliavomis stovėjo Atgimimo aikštėje. Būtinai privalėjome ateiti, bendrauti, kalbėtis su praeiviais. Vienas iš praeivių papasakojo savo išgyvenimus, kai tą nelemtą gegužės 17-ąją 240 policininkų šturmavo Garliavoje Kedžių namus ir išnešė mergaitę. „Baisu, – prisipažino praeivis, – kai Nepriklausomoje Lietuvoje turėjau iš naujo išgyventi sovietmečiu patirtą neteisybę – mano namus taip pat ankstų rytą apsupo stribai, išvežė į nežinią tėvus ir jį, trylikos metų vaiką.
Rugpjūčio 17-ąją klaipėdiečiai rinkosi į Atgimimo aikštę pasakyti, kad nuo valdžios struktūrų gėdingo veikimo – vaiko pagrobimo ir išdanginimo iš Lietuvos – jau praėjo 27 mėnesiai. Ir kad jau 27 mėnesius vyksta ne ką mažiau gėdingas informacinis pilietinis karas.
