Kaip praneša portalas pilotas.lt, Kauno savivaldybė, visai neseniai įrodinėjusi, jog Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas jau visiškai baigtas, ir žadėjusi dar šį rugsėjį skelbti konkursą rangovui, savo žodžių išsižadėjo ir paskelbė, kad Ąžuolyno sutvarkymo projektas tėra architektų pasiūlymas, kuris dar bus derinamas, ir kad įgyvendinti šį projektą nebus skubama.
Atrodytų – aršios kritikos sulaukusi Kauno savivaldybė pagaliau susivokė, kad šis projektas su visuomene iš esmės net nebuvo svarstytas ir kad jau vien dėl to, pasak portalo pilotas.lt, ji „grubiai pažeidė tiek Orhuso konvencijos, tiek nacionalinės teisės reikalavimus dėl suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti aplinkos keitimo projektuose nuo ankstyvųjų jų rengimo stadijų“.
Tačiau… informaciją, kad rugsėjo 8 dieną, penktadienį, Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (Laisvės al. 96) Ąžuolyno rekonstrukcijos projekto autoriai Alvydas Mituzas ir Virginijus Skardžiukas pristatys visuomenei savo Ąžuolyno pertvarkos idėjas viešai, savivaldybė savo tinklapyje paskelbė vos … prieš pusantros paros.
„Taigi, – daro išvadą portalas pilotas.lt, – panašiausia, kad penktadieniniame kontraversiško projekto svarstyme, rengiamame „dėl pliuso“, Kauno visuomenei yra numatytas kurioziškas pasyvaus žiūrovo vaidmuo.“
Ir priduria: „Žinoma, jeigu pats žiūrovas nesugalvos kitaip…“
Žinių, kaip kauniečiams pavyko ką nors „sugalvoti kitaip“, kol kas dar nėra. Tačiau kad pati Kauno savivaldybė ėmėsi veikti kitaip, matyti ir iš penktadienį išplatinto pranešimo žiniasklaidai. Juo ne tik informuojama apie susitikimą su visuomene, bet net ir teigiama, jog sumanymo autoriai – kraštovaizdžio architektai Virginijus Skardžiukas ir Alvydas Mituzas – nieko nesiūlo kirsti. Atvirkščiai, jie turi planą, kaip sutvarkyti Ąžuolyną neiškirtus nė vieno ąžuolo. „Želdinių masyvus būtina tvarkyti taip, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos ąžuolų augimvietei. Be to, perteklinį polydžių ir liūčių vandenį planuojama nuleisti į protakas ir erozines griovas“, – savo idėjas aiškino projekto autorius, architektas Virginijus Skardžiukas.
Jam pritarė ir Kauno mero atstovas Tomas Grigalevičius „Pagrindinė priežastis, kodėl miestas planuoja daryti žingsnius Ąžuolyne, yra jame augančių ąžuolų apsaugojimas ir išsaugojimas. Infrastruktūros atnaujinimas yra svarbus, bet šiuo atveju antraeilis dalykas. Noriu pabrėžti, kad tvarkant Ąžuolyną, nebus pašalintas nė vienas ąžuolas. Parke neatsiras nė vieno pastato“, – dievagojosi mero atstovas.
Kad jau laikas sutvarkyti Ąžuolyną, teigė ir kitas projekto autorius – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Mituzas. „Ąžuolyno teritorija nebuvo tvarkoma 80 metų. Per šį laikotarpį vyko pavieniai remonto darbai, bet Ąžuolyno parko kompleksiškai niekas nenagrinėjo, todėl fragmentiškai ir chaotiškai buvo tvarkomas tik atskiros parko zonos. Medžiai buvo sodinami neatsižvelgiant į parko specifiką, todėl dabar jiems trūksta šviesos, dėl to nesiformuoja naujų medžių lajos, o dalis unikalių ąžuolų kenčia nuo nuolatinio saulės trūkumo, kiti – nuo neveikiančio drenažo sąlygojamo drėgmės pertekliaus“.
Kauno m. savivaldybės pranešimo žiniasklaidai autoriai apdairiai suteikia žodį ir savivaldos aktyvistui – Žaliakalnio bendruomenės „Žaliasis Ąžuolynas“ nariui Sauliui Kaušiniui. Pasirodo, penktadienio susitikimu jis buvęs patenkintas: „Labai džiugu, jog nuomonių kalbą Kaune keičia argumentų kalba. Norėtųsi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas tęstųsi ir ateityje“.
O apie Ąžuolyno „ugdomuosius ir kraštovaizdinius kirtimus“ – nė žodžio.
Kol penktadienio susitikime dalyvavę kauniečiai pasidalys savo įspūdžiais ir mintimis, supažindiname su veidaknygės paskyroje „Kauno medžių kirtimui – STOP“ skelbiama žinia, jog advokatas Saulius Dambrauskas su pagalbininkais pateikęs prašymą Kauno savivaldybei atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūras. Jos, beje, yra privalomos tiek pagal nacionalinį teisinį reguliavimą, tiek ir pagal dvi Europos Sąjungos direktyvas.
Panašaus turinio skundas pateiktas ir Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Jame prašoma nedelsiant imtis jų kompetencijai priklausančių veiksmų ir užkardyti (nutraukti) daromus pažeidimus, Kauno miesto savivaldybei planuojant vykdyti veiklą „Natura 2000“ teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje neatlikus privalomų procedūrų, arba priimti sprendimą, kuris būtų skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat prašoma nurodyti, ar Kauno Ąžuolyno ir jo infrastruktūros pertvarkymas, taip pat greta Ąžuolyno esančių S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija bei Kauno sporto halės rekonstrukcija yra susiję su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai (jeigu negali daryti reikšmingo poveikio, tai kokie turimi duomenys tai patvirtina).
Be to, Ąžuolyną nuo euroremonto ginantys teisininkai informavo LR institucijas apie rengiamą skundą Europos Komisijai dėl to, kad Lietuvos Respublika pažeidžia PAV ir SPAV direktyvas.
Primename, kad šiai Kauno ąžuolų augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų, ji taip pat pripažinta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbia teritorija. 2005 metų gamtinės įvairovės tyrimų duomenimis, parko teritorijoje užregistruota 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus. Be to, čia veisiasi ir vienas rečiausių Lietuvoje ir Europoje niūraspalvis auksavabalis.