Prezidentūros spaudos centras pranešė: visai netrukus, balandį, JAV prezidentas priims Baltijos šalių prezidentus Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid, Latvijos prezidentą Raimondą Vėjuonį ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Ir paaiškino: toks „[a]ukščiausio lygio susitikimas Vašingtone demonstruoja ypač artimus Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšius bei egzistuojantį glaudų Lietuvos bendradarbiavimą su JAV.“ Atpasakojami ir prezidentės žodžiai: „Toks susitikimas Lietuvos šimtmečio metais leis įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis ir nubrėžti tolesnes bendradarbiavimo gaires ateinantiems metams.“
Kad Baltijos šalių prezidentų susitikime su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu dominuos geopolitinės temos – regiono gynybos ir energetinio saugumo, ir vieni, ir kiti ragins plėtoti šalių bendradarbiavimą, ypač ekonominį, nieko keista. Tačiau pagrindinį numatomo susitikimo tikslą pranešimo autoriai įvardija lyg tarp kitko: valstybių vadovai kalbės ir apie „pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame bus siekiama tolesnių sprendimų reformuoti Aljanso gynybą ir stiprinti rytinį jo flangą.“
Pranešimas spaudai baigiamas „priminimu“, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos – Lietuvos strateginė karinio ir energetinio saugumo partnerė“ ir kad tai nėra tik skambūs žodžiai: „šios valstybės kariai dvišaliu pagrindu regione padeda užtikrinti Baltijos šalių ir Lenkijos saugumą“, be to, „JAV trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai (European Detterence Initiative)“, vadinasi, „ir Lietuvos gynybos stiprinimui“.
Ta proga norisi priminti dar vieną faktą: jau šiemet visos Baltijos šalys krašto apsaugai skirs sutartus 2 proc.nuo savo bendrojo vidaus produkto.