Andrejus Timarovas | „Deutsche Welle“
2015 metais Baltarusijoje atsiras nauja – jau trečioji – Rusijos Federacijos karinė bazė. Joje bus įkurdinti naikintuvai, galėsiantys suduoti karinius smūgius pusantro tūkstančio kilometrų spinduliu. Ekspertų nuomone, tokia karinė technika skirta ne tiek „sąjunginės valstybės“ erdvės priešlėktuvinei gynybai sustiprinti, kiek jėgai šalia NATO šalių sienų demonstruoti.
Karinės galios stiprinimas
Šių metų balandžio mėnesį Rusijos gynybos ministras Segejus Šoigu susitikime su šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka pareiškė apie ketinimą nuo 2015 metų Baltarusijos teritorijoje dislokuoti naikintuvų Su-27 pulką. Beje, šiemet buvo pradėti ir reguliarūs Rusijos karinės aviacijos skraidymai Baltarusijos oro erdvėje.
Abipusiu sutarimu šiuo metu Baltarusijoje dislokuota nuo keturių iki dešimties naikintuvų Su-27, kurie, Rusijos Gynybos ministerijos teigimu, „atlieka karinio budėjimo ir Sąjunginės valstybės oro erdvės priešlėktuvinės gynybos ir saugos funkcijas“. Ateinančiais metais rusiški naikintuvai Baltarusijos žemėje įgis nuolatinio buvimo teisę – jie bus įkurdinti naujai steigiamoje karinėje Rusijos bazėje.
Bazės ir funkcijos
Šiandien Baltarusijos teritorijoje yra dvi Rusijos federacijos karinės bazės. Pirmoji – vadinamasis 43-asis Rusijos Karinio jūrų laivyno (KJL) ryšių mazgas, įsikūręs Minsko srityje, Vileikoje ir veikia nuo 1964 metų. Šis objektas užtikrina KJL pagrindinio štabo ryšį su atominiais povandeniniais laivais, atliekančiais karinį budėjimą Atlanto, Indijos ir iš dalies Ramiojo vandenyno rajonuose. Be to, šis ryšių mazgas vykdo žvalgybą radiotechninėmis priemonėmis ir atlieka slaptas radioelektronines karines operacijas.
Antroji bazė – radiolokacinė stotis (RLS) „Volga“, įkurdinta Bresto srityje, šalia Baranovičių, nors buvo pradėta steigti 1986 metais, visa apimtimi pradėjo veikti tik 2003 metais.
„Volga“ yra stotis, iš anksto įspėjanti apie raketinio antpuolio grėsmę, be to, 4800 kilometrų atstumu ji sugeba aptikti ir raketas, ir kosminius objektus. Ši RLS taip pat gali atsekti NATO povandeninių laivų pozicijas šiauriniuose Atlanto vandenyno rajonuose.
Jėgos demonstravimas
Pasak karinio apžvalgininko Aleksandro Alesino, šios dvi Baltarusijos teritorijoje įkurdintos Rusijos bazės pirmiausia yra karinės technologinės paskirties objektai, kurių užduotys – žvalgyba, radiolokacija ir ryšiai. Abu objektai 1995 metų sausio 6 d. sutartimi kartu su žemės sklypais perduoti Rusijai neatlygintinam naudojimui dvidešimt penkerių metų laikotarpiu.
Naujoji bazė, apie kurią pareiškė Sergejus Šoigu, iš esmės skiriasi nuo esamų. Pasak Rusijos Karinių oro pajėgų vado Viktoro Bondarevo, Baltarusijoje planuojama įkurdinti dvidešimt keturių naikintuvų Su-27CM3 pulką. Šios kovinės mašinos gali ne tik gabenti bombas, bet ir triskart efektyviau nei Su-27 sunaikinti taikinius, esančius ant žemės.
Kaip pažymėjo Aleksandras Alesinas, turėti tokių lėktuvų Baltarusijoje poreikio nėra. Jis atkreipia dėmesį į naikintuvų Su-27CM3 teikiamas dideles galimybes suduoti smūgius į žemės taikinius ir nepasipildant degalų įveikti per 1500 km nuotolį. „Šie lėktuvai Baltarusijoje – tai greičiau perspėjimas mūsų kaimynams Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Gynybos požiūriu tokie naikintuvai nėra būtini – tam pakanka čia dislokuotos mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemų, – sakė Aleksandras Alesinas.
O kas mainais?
Tačiau karinis apžvalgininkas priminė, jog galutinis susitarimas dėl Rusijos karinių oro pajėgų naujos bazės įkurdinimo Baltarusijoje dar kol kas nepasirašytas. „Aukščiausiu politiniu lygiu sprendimas jau yra priimtas, tačiau, matyt, nepavyko suderinti kažkokių detalių. Greičiausiai, šiuo klausimu dar deramasi“, – spėja A.Alesinas.
Jo žodžiais tariant, nors Baltarusija oficialiai ir suteikia teisę neatlygintinai įkurdinti rusiškus karinius dalinius, iš tikrųjų šalis už tai gauna tam tikrų lengvatų. „Tai – ypatingas bendradarbiavimo statusas: išskirtiniai kreditai ekonomikai, lengvatinės kainos energetikai“, – priminė ekspertas. Be to, pasak jo, Baltarusija neatlygina Rusijai už savo karių mokymus rusiškuose poligonuose, esančiuose Ašuluke, Telemboje ir Kaliningrado srityje. Pasak jo, kol kas neaišku, kokiu būdu Baltarusijai bus atlyginta už sutikimą jos teritorijoje įkurdinti naują karinę bazę.
Bazės įkūrimo niuansai
Eksperto Andrejaus Porotnikovo manymu, rusiškų naikintuvų pulko dislokacija Baltarusijoje kelia ir daugiau klausimų. Jis atkreipia dėmesį į šį žingsnį nepalankiai vertinančių Vakarų reakciją, o taip pat – ir į galimą baltarusių kariškių nepasitenkinimą. „Jeigu rusų lakūnai bus įkurdinti, pavyzdžiui, Baranovičiuose, viename aerodrome su baltarusiais, tuomet 4–5 kartus mažesni baltarusių aviatorių atlyginimai gali neigiamai paveikti jų kovinę dvasią“, – pažymi ekspertas.
Naujų karinių bazių atsiradimą Baltarusijoje karinis apžvalgininkas Aleksandras Alesinas sieja ir su NATO aktyvumu šalia Rusijos sienų. Jo teigimu, jeigu NATO pradės didinti savo pajėgas Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, tuomet tikėtina, jog Baltarusijoje atsiras ir daugiau rusų karinių bazių. Tokią prielaidą patvirtina faktas, jog šiuo metu ekspertų lygmeniu yra svarstomos galimybės Baltarusijos teritorijoje įkurdinti fronto bombonešius, kompleksus „Iskander“ ir zenitinius raketinius kompleksus S-300.
Be to, apžvalgininko manymu, A.Lukašenka ekonomiškai yra tiek priklausomas nuo Rusijos, jog negalėtų rimtai pasipriešinti rytinio sąjungininko siekiams įsteigti naujas karines bazes Baltarusijos teritorijoje.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas