Roberta Tracevičiūtė | lzinios.lt
Nors Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu, algų didėjimo statistika gerokai skiriasi. Estijoje vidutinis mėnesio atlyginimas per septynerius metus pakilo 450 eurų, o Lietuvoje – per pusantro karto mažiau. Šiuo metu lietuviai uždirba tiek, kiek estai prieš šešerius metus.
Lietuvos darbuotojai gali pavydėti estiškų algų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1242 eurus, o Lietuvoje – 839 eurus. Atsiliekame ir nuo Latvijos. Čia vidutinė mėnesio alga yra 927 eurai. Lietuvių atlyginimai ne tik mažiausi regione, bet ir kyla lėčiausiai.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatuoja, kad situacija labai liūdna ir į gera nesikeičia metai iš metų. Anot jo, pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų algas, kaip atskleidžia statistika, į priekį jau užleidome Rumuniją ir dabar lenkiame tik bulgarus.
Atsitiesti prireikė daugiausia laiko
Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai uždirbo vidutiniškai tiek, kiek estai – 2011-aisiais, o latviai – 2015–2016 metais. Nuo 2010-ųjų vidutinis atlyginimas mūsų šalyje ūgtelėjo 263 eurais. Estijoje per septynerius metus jie pakilo 450 eurų, o Latvijoje – 294 eurais.
Iki ekonomikos krizės 2009-aisiais Baltijos valstybėse sparčiai didėjusi vidutinė alga sunkmečiu smuko. Tačiau Estijai atsitiesti šioje srityje prireikė dvejų, Latvijai – trejų metų, o lietuviški atlyginimai į prieškrizinį lygį grįžo po ketverių metų.
Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu. Vis dėlto, kaip rodo Eurostato, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros, duomenys, 2006–2016 metais Lietuvos ekonomika pasistiebė labiausiai – bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet didėjo vidutiniškai po 1,9 procento. Estijos ekonomika šiuo laikotarpiu kasmet augo vidutiniškai po 0,7 proc., Latvijos – po 0,6 procento. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, taip pat – Lenkiją, kurioje vidutinis atlyginimas šių metų balandį siekė 1053 eurus.
Pagal maisto prekių, drabužių, komunalinių ir transporto paslaugų kainų lygį nedaug atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos.
Arti estiško rodiklio
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse skiriasi ne tik atlyginimų dydis, bet ir gyventojų perkamoji galia. „Perkamosios galios skirtumus aiškiai atsispindi minimalios mėnesio algos (MMA) duomenys. Eurais išreikšta MMA Lietuvoje metų pradžioje atitiko Latvijos, bet buvo mažesnė negu Estijos. Tačiau perskaičiavus šalių MMA, eliminuojant perkamosios galios skirtumus, matyti, kad Lietuvos MMA rodiklis tampa didesnis už Latvijos ir gerokai priartėja prie Estijos MMA rodiklio“, – tikino jis.
L. Savicko nuomone, atlyginimų kėlimas turi žengti koja kojon su darbo našumu. Pasak jo, realus našumo pokytis šalyje 2016 metais buvo labai menkas, atlyginimų didėjimas vis dar viršija našumo augimą. „Našumo ir darbo užmokesčio pokyčių tendencijos pasižymi cikliškumu ir nebūtinai sutampa. Jeigu atotrūkis tarp atlyginimų didėjimo ir našumo augimo tempų truktų ilgesnį laiką, tai keltų grėsmę stabiliam ekonomikos augimui. Ekonomikos augimo stabilumui užtikrinti svarbiausia yra investicijų skatinimas, technologinės pažangos ir inovacijų plėtra, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansavimas“, – aiškino jis.
L. Savicko teigimu, darbuotojų pajamų didinimas – šio ministrų kabineto prioritetas. „Vyriausybė siekia, kad ekonomikos augimas būtų subalansuotas ir pasiektų visas gyventojų grupes. Prie to prisideda ir mokesčių priemonės, orientuotos į mažiausiai uždirbančius žmones bei vaikus auginančias šeimas, taip pat priemonės, skatinančios investicijas, ypač pažangias. Labai svarbus yra sklandus darbo rinkos reformos įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas. Visa tai numatyta Vyriausybės programoje ir artimiausių rudens darbų planuose“, – sakė premjero patarėjas.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA