Šiemet, iš karto po Naujųjų, ėmiau smarkiai taupyti. Nieko nepirkau, maitinausi natūrinio ūkio produkcija – labai jau norėjau 26-ąjį Nepriklausomos valstybės gimtadienį švęsti ne savo kaime, o Vilniuje. Tokį mano ryžtą paskatino dvi nugirstos žinios, tiesa, iš skirtingų šaltinių – oficialioji ir… nelabai: a) Seime tą dieną organizuojama atvirų durų diena; b) tautinis jaunimas ir vėl organizuoja eitynes Gedimino prospektu. Niekur dar nebuvau buvusi, o spaudos ar televizijos beigi radijo pranešimais jau seniai nebetikiu.
Į Seimo renginį užsukusi patyriau, kad esame linksmi ir laimingi žmonės: dainos, šokiai, parodos… Po tokių renginių nėra ko dejuoti – parlamentarai vis vien nepatikės, kad blogai gyvename, o kai kurie net skurstame ar kad supingvinėjusi valdžia iš mūsų tyčiojasi: duris į Seimą pravėrusieji buvo labai malonūs, šypsojosi, sveikindamiesi ranką paduodavo. Ir vis klausinėjo, ar patinka… Negi žmogus atsakysi, kad ne, nelabai?..
Beliko tik nueiti į Katedros aikštę ir pažiūrėti savo akimis, ar tiesą sako broliai Kacas ir Zurofas: na, kad Lietuvos jaunuomenė suneonacėjusi.
Prie Gedimino paminklo atitipenau ankstokai, tai nutariau užsukti ir į svarbiausiąją Šventovę pasimelsti. Už Lietuvą, šeimą, jaunuomenę, savo ir kitų tautų kankinius. Kad skausmo istorija mano šalyje nebepasikartotų…
Likus dešimčiai minučių iki Tautinio renginio pradžios išnėriau į aikštę pro šonines Katedros duris. Pamačiau ir brolį Dočį tvirtu žingsniu per aikštę žengiantį, ir jaunimą apie kunigaikščio paminklą besibūriuojantį, plakatus bei vėliavas į žygį ruošiantį. Dar norėjau vytis tą alksnyniškį, bet tiesiog prieš akis išdygo žmogus, dar nematyta vėliava apsisiautęs. Pasigailėjusi, kad nepasivijau visažinio Dočio, puoliau gūglinti. Nemanykite, esu iš kaimo, bet internetu naudotis moku. Neilgai trukus sužinojau, kad vyriškis nuo įkyriai dulkiančio lietaus po Izraelio vėliava slepiasi.
Lietuviai ir žydai Lietuvoje visada puikiai sutarė. Abi tautos labai darbščios, iki okupacijų – sovietų ir nacių – viena kitai padėdavusios. Gerų prekių pirkti lietuviai į savo kaimynų žydų krautuves sukdavę, pinigų pristigę irgi pas juos eidavę. Dar amžinatilsį bobutė yra pasakojusi, kad palūkanas tie skolintojai žiaurias imdavę. Kartais net auksiniais… Tačiau neturiu su kuo palyginti, nes mano baba iki mūsų dabartinių bankų palūkanų neišgyveno, dar Nepriklausomybės priešaušryje pas kūrėją iškeliavo…
Abiejų tautų santykius prakeiktos okupacijos pagadino. Tačiau asmeniškai aš ir kaimyną, saugios kaimynystės pradininką Semion Semionyčių turėjau, tai niekas jo „neužsiregistruotas“ į mano tėvų namus neįžengdavo. Klasiokę Fainą Poznerytę, kai ši į Izraelį išvyko, visa klasė apraudojome. Ir diskotekininką Pašą Blecherį vėl prisiminiau – ne tik dėl to, kad jaunystėje diskotekoje trypdavome. Jo mama Nachama buvo pirmoji viršininkė mano darbinės biografijos pradžioje…
Visa tai prisiminusi ir netikėtai suvokusi, kad kaimynės neseniai paskolinta man R. Vanagaitės knyga savo darbą gali būti padariusi, nutariau nuo to įdomaus žmogaus nesitraukti ir savo akimis viską pamatyti. Gal ir pagalbos prireiks?
Apsidairiusi nusiraminau – buvo matyti, kaip kiti renginio dalyviai aplink jį sukūrė pagarbiai saugią erdvę, o ir policininkai savo pajėgas sukoncentravo visai netoli įdomiosios vėliavos.
Ilgiau šis kažkur per teliką matytas žmogus aikštėje neužsibuvo ir eitynėse nedalyvavo – atsakė į kelis žurnalistų klausimus ir patraukė savais keliais.
Grįžusi iš sostinės namo, delfyje perskaičiau, kad tai buvęs vos ne atsitiktinis, netoliese gyvenąs praeivis – skubėdamas namo slėpėsi nuo lietaus apsigobęs Izraelio vėliava ir tiesiog stabtelėjo pasidomėti, kas čia Gedimino paminklo papėdėje vyksta…
…Dar kartą „pasigūglinau“ ir sužinojusi Izraelio valstybės artimiausių kaimynų vėliavos spalvas, nutariau, kad kitąmet ir vėl taupysiu – noriu Kovo 11-ąją ir Vėl Vilniuje švęsti. O jeigu lis, būtinai labai taikios šalies vėliava prisidengsiu. Tik iki namų nepartipensiu ja apsigobusi. Nuo Vilniaus iki Beržėnų – geras kelio gabalas…
Tegyvuoja draugystė ir tolerancija! Didžiuojuosi, kad esu lietuvė.